Finansų specialistai įspėja: jei bent į tris iš penkių klausimų atsakote „taip“, metas susirūpinti finansine verslo sveikata. Deja, ši, kaip rodo statistika, anksčiau ar vėliau sušlubuoja net 8 iš 10 Lietuvos verslininkų. Kaip išvengti pavojingų finansinių ligų?

Lietuva – bankrotų lyderė Europoje

Naujausiais duomenimis, Europos Sąjungoje bankrotų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Kroatija. Lietuvoje sausį-rugpjūtį vidutinis bankrotų skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo nuo 166 iki 205.

„Galime galvoti, kad tai normalu, nes kasmet daugėja ir veikiančių įmonių, be to, užpernai priimtos įstatyminės nuostatos valstybinėms institucijoms leidžia lengviau inicijuoti bankrotus. Bet nereiktų pamiršti, kad bankrotas pirmiausia reiškia mokumo sutrikimus, nesusitvarkymą su finansiniais įsipareigojimais, apyvartinio kapitalo stoką“, - teigia „Baltosios buhalterijos“ vadovė Sonata Stanislovaitienė.

Finansiniai saugikliai

Remiantis dažniausiomis bankrotų priežastimis, patariama atsižvelgti į šias prevencijos priemones: tinkamai apskaičiuoti prekių ir paslaugų savikainą; vengti klientų ir partnerių atsiskaitymų sutrikimų; riboti įmonės pastoviuosius kaštus; atsargiau vertinti savo galimybes imant paskolą; stebėti, ar neartėjama prie nemokios įmonės būklės.

Organizuojant finansų valdymą, privalu neužmiršti dviejų sąlygų: finansiniai rodikliai turi būti lengvai prieinami, o finansinių įsipareigojimų lygis negali būti pernelyg aukštas – skolintos lėšos mažina įmonės lankstumą. Lėšomis apyvartiniam kapitalui finansuoti verta rūpintis iš anksto, o ne susidūrus su lėšų stoka. Taip pat svarbu įsivertinti išorinių ir vidinių rizikų tikimybę, atsižvelgiant į 3 pagrindinius mokumo rodiklius: skubaus padengimo, bendrąjį padengimo ir pinigų padengimo koeficientus.

Finansų profilaktika – būtina

Specialistai sutaria, jog esminiai efektyvaus įmonių finansų valdymo etapai – planavimas ir stebėjimas. Svarbu, kad įmonė ne tik atliktų visas su apskaita susijusias funkcijas (mokestinių įsipareigojimų vykdymas, reikiamų ataskaitų pateikimas ir kt.), bet ir periodiškai tikrintų, ar finansų priežiūroje nedaroma klaidų, ar pasinaudojama visomis valstybės taikomomis lengvatomis bei verslo skatinimo programomis, ar laikomasi naujausių verslo apskaitos standartų.

„Vis dėlto dažno verslininko požiūris į įmonės finansus kažkuo primena lietuvių požiūrį į sveikatą. Pagrindinės ligos dažniausiai identifikuojamos jau pažengusiose stadijose, užuot taikius nuolatinę profilaktiką“, - teigia „Baltosios buhalterijos“ vadovė. Specialistė atskleidė, jog apskaitos įmonės praktikoje pažintis su kas antru klientu prasideda ne tik nuo įprastų buhalterinių apskaitos paslaugų, bet ir nuo įsisenėjusių ankstesnio laikotarpio buhalterinių klaidų koregavimo: „Bene geriausiai aplaidžios apskaitos žalą klientai suvokia tada, kai jiems parodai konkrečias sumas, kurias jų verslas prarado dėl neprofesionalaus finansų tvarkymo – jas galima nesunkiai įvertinti ir apskaičiuoti.“ 

Kada bankrotas geriau už delsimą?

Susiduriant su neatstatomais finansiniais sutrikimais, nereikėtų delsti inicijuojant bankroto procedūrą. Laiku pradėta bankroto byla leidžia patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ir atsižvelgti į akcininkų interesus.

Bankrotą Lietuvoje inicijuoti gali įmonės vadovas ir savininkai, kreditoriai, kuriais dažniausiai tampa bankrutuojančios įmonės darbuotojai, valstybinės institucijos (pavyzdžiui, VMI, „Sodra“), bankai, prekių ar paslaugų teikėjai. Beje, darbuotojai bankrotą gali inicijuoti ir tais atvejais, kai neatsiskaitoma su vienu iš jų.

S. Stanislovaitienė akcentuoja, kad netinkamai valdomi privačių lietuviškų verslų finansai turi rezonansinį poveikį: jie neigiamai veikia šalies ekonomiką bei stabdo užsienio investicijų pritraukimą. Tai patvirtina ir praktiniai rodikliai: Pasaulio banko duomenimis, pagal nemokumo klausimų sprendimą Lietuvos pozicija krenta jau antrus metus iš eilės. Pagal šį rodiklį 2014 metais Lietuva nukrito iš 61 į 67, o pernai – iš 67 į 70 poziciją.