- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko. Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų.
„Pastebime, kad gyventojų finansinis išprusimas auga. Prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai vertinami atsakingiau, gyventojai labiau pasveria savo finansines galimybes, ir kaip galės tų įsipareigojimų laikytis ateityje. Mūsų apklausos rezultatai rodo, jog sprendimu dėl būsto paskolos šiuo metu visiškai patenkintas yra vienas iš trijų būsto paskolos gavėjų (34 proc.), kai prieš ketverius metus tokių paskolos gavėjų skaičius tesiekė 10 proc.“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Ką keistų pirmiausia?
Paklausti, ką darytų kitaip, jei galėtų iš naujo priimti sprendimą, apklausos dalyviai dažniausiai paminėjo pradinį įnašą – kas ketvirtas arba 25 proc. nurodė, kad būtų sukaupę didesnę sumą pradiniam įnašui. Kone tiek pat apklaustųjų (23 proc.) norėtų skirti daugiau laiko išnagrinėti bankų pasiūlymams.
Norintys daugiau pasidomėti palūkanomis ir galimais jų svyravimais ateityje bei labiau pasigilinti į mokėjimo grafiką ir įmokų dydžius nurodė, atitinkamai, 19 proc. ir 18 proc. apklaustųjų. Rečiausiai apklaustieji nurodė, jog norėtų skolintis trumpesniam laikotarpiui arba pageidautų keisti paskolos dydį ‒ rinktis mažesnę ar didesnę paskolos sumą.
Savo sprendimu labiau patenkintos pasirodė esančios moterys – 39 proc. jų atsakė, kad nepageidautų nieko keisti. Taip manančių vyrų dalis siekė 27 procentus.
Analizei ‒ iki 4 savaičių
Didesnioji dalis gyventojų (55 proc.) nurodė, jog prieš priimdami sprendimą skolintis jie būsto paskolos sąlygas aiškinosi mėnesį ar trumpiau. Norintys paskolos sąlygas aiškintis ilgiau ir tuo pačiu sprendimą atidėliojantys iki pusmečio ar ilgiau nurodė 18 proc. respondentų.
Įdomus faktas yra tai, jog moterys buvo linkusios skirti daugiau laiko nei vyrai paskolos sąlygų analizei. Moterų buvo dukart daugiau nei vyrų tarp atsakiusiųjų, kad paskolos sąlygas analizavo ilgiau nei pusmetį ir dukart mažiau nei vyrų tarp nurodžiusiųjų, jog tam pakako vienos savaitės.
Aktyviau konsultuojasi
Pasak „Swedbank“ atstovės J. Gumuliauskienės, per pastaruosius metus padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų konsultantais.
„Pernai metais gyventojai dažniausiai nurodydavo, kad su banko specialistais nesikonsultavo, nes arba pakako turimų žinių, arba jie patarimo klausė draugų ir artimųjų. Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad situacija keičiasi – dauguma tarėsi su banko konsultantais arba reikiamos informacijos savarankiškai ieškojosi internete. Tai rodo, kad į banką žmonės vis dažniau ateina pasikonsultuoti svarbiais finansiniais klausimais, įskaitant ir tokį ilgalaikį įsipareigojimą, kaip būsto paskola“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Prieš priimdami sprendimą, su banko specialistais konsultavosi 53 proc. apklaustųjų. Palyginimui, pernai metais tokių gyventojų dalis tesudarė 19 proc.
Su nekilnojamojo turto vertintojais ir statybų specialistais konsultavosi 10 proc. apklaustųjų, nekilnojamojo turto pardavėjais – 4 procentai. Į specialistus iš viso nesikreipė, nes pakako turimų žinių,15 proc. apklaustųjų (2014 m. 34 proc.).
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto paskolos tema „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...