- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiems metams ekonomikos prognozių pažėręs ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad didžiausia šiųmetė gera žinia – naftos kainos, tačiau juodojo aukso kainų kryčio atnešama nauda gali nekompensuoti visų numatomų negandų.
Šiems metams ekonomikos prognozių pažėręs ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad didžiausia šiųmetė gera žinia – naftos kainos, tačiau juodojo aukso kainų kryčio atnešama nauda gali nekompensuoti visų numatomų negandų.
Prognozuoja algų didėjimą
N.Mačiulis prognozuoja, kad vidutinė naftos kaina šiemet bus 35 proc. mažesnė nei pernai. Dėl to Lietuvos vairuotojai turėtų sutaupyti 236 mln. eurų, o tai sudaro maždaug 1 proc. visų namų ūkių išlaidų. "Vienas vairuotojas per metus sutaupys vidutiniškai 143 eurus", – paskaičiavo "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Dėl pingančių energetinių išteklių yra sumažinta ir infliacijos prognozė. Prognozuojama, kad kainos šiemet augs tik 0,7 proc.
Ekonomisto teigimu, šie teigiami faktoriai nebūtinai reiškia didesnį vidaus vartojimą. Išliekant geopolitiniams neramumams ir blogėjant ekonomikos aplinkai, žmonės bus labiau linkę sutaupytus pinigus patikėti taupyklei, o ne išleisti.
N.Mačiulis prognozuoja ir tolesnį spartų darbo užmokesčio augimą. Šiemet jis turėtų padidėti 5 proc., o 2016 m. augimas turėtų siekti iki 6,5 proc. Kitais metais, pasak N.Mačiulio, gali didėti ir minimalus, ir viešojo sektoriaus atlyginimai – juk artės naujo Seimo rinkimai.
Rekomenduoja plano nepervertinti
Naftos pigimas turės ne tik teigiamų padarinių. Juodojo aukso kainos kritimas turi neigiamos įtakos Rusijos ekonomikai, tą pajus visi, kieno veikla susijusi su šios šalies rinka. Ekonomistai apskaičiavo, kad, nepaisant politinės įtampos, ekonomikos sankcijų, embargo ir pingančio rublio, Lietuvos eksportas į Rusiją 2014 m. vis dar augo, tačiau Rusijoje padėtis dar labiau pablogėjo – ji yra panašios būklės, kokios buvo per 2009 m. krizę, ir Lietuvos eksportui tai nebegalės neturėti įtakos.
Ekspertų prognozėmis, eksportas į Rusiją šiemet susitrauks daugiau nei 10 proc. Neigiami lūkesčiai turės įtakos įmonių investicijoms. Tiesa, euro zonos ekonomika, prognozuojama, pamažu atsigaus, tačiau pervertinti euro zonos ekonomikos skatinimo plano N.Mačiulis nelinki. "Nereikėtų pervertinti trilijono eurų plano. Tai ne tokio masto skatinimas, koks buvo Jungtinėse Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje", – teigė ekonomistas.
Jo teigimu, netgi atsigaunanti euro zonos ekonomika neatsvertų negatyvios Rytų ekonomikos įtakos, tad Lietuvos ekonomikos augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis, nei anksčiau prognozuota.
Statistiką pagerins pensininkai
"Swedbank" ekspertai 2015 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę mažina vienu procentiniu punktu, iki 2,3 proc. Augimas 2016 m. turėtų paspartėti iki 3,5 proc., tačiau ir jis bus šiek tiek lėtesnis, nei prognozuota anksčiau. Be to, neigiami šių metų faktoriai gali išlikti ir kitąmet.
Dėl visų šių neigiamų tendencijų iš esmės negerės ir užimtumo rodikliai. Tiesa, nedarbo rodikliai pagerės: šiemet nedarbas sumažės iki 9,7 proc. ir 8,5 proc. 2016 m. Tačiau pagrindinė šio rodiklio pagerėjimo priežastis nebus optimistiška. "Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis bus visuomenės senėjimas – į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies jaunuolių", – teigė N.Mačiulis.
Finansų ministerija laikosi optimistiškų prognozių, o ministras Rimantas Šadžius teigia, kad neva pats gyvenimas šluosto nosis pesimistiškiems ekonomistams. "Džiugu, kad komentatorių prognozes paneigė pats gyvenimas ir nuoseklus Finansų ministerijos darbas. 2014 m. numatytas akcizų surinkimo planas buvo nei optimistinis, nei rožinis, o realus, nes faktiškai akcizų surinkta per 118 mln. litų daugiau, nei buvo suplanuota, o akcizų surinkimo planas įvykdytas beveik 104 proc.", – sakė R.Šadžius.
Svarstant šių metų biudžetą buvo remiamasi 3,4 proc. BVP augimo prognoze. Kiti rodikliai prognozuoti menkesni.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...