- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei 200 švediško kapitalo įmonių įdarbina apie 11 tūkst. žmonių Lietuvoje ir kasmet į valstybės biudžetą sugeneruoja maždaug pusantro milijardo eurų mokesčių. Švedija – didžiausia investuotoja Lietuvoje. Tačiau švedų verslas, kaip ir daugelis kitų čia, jau susiduria su iššūkiu rasti tinkamų darbuotojų, smunka ir darbo našumas.
Vos prieš kelis mėnesius Baltijoje darbus baigė laivai, jūros dugnu kloję elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos. Po kelių mėnesių juo pradės tekėti skandinaviška elektra, manoma, leisianti elektros kainą Lietuvoje sumažinti mažiausiai dešimtadaliu. Tai vienas ryškiausių, bet ne vienintelis Lietuvos ir Švedijos institucijų bei verslo bendradarbiavimo pavyzdžių.
2000-aisiais švedai investavo į mažmeninės prekybos tinklą ir pradėjo veikti „Rimi“. „TeliaSonera“ įsigijo „Omnitel“ ir „Teo“ telekomunikacijų bendroves, prieš dešimtmetį „Swedbank“ nupirko „Hansabanką“, o vos prieš kelerius metus duris atvėrė ir žymiausias baldų prekybos tinklas „Ikea“. Dar prieš įkeldama koją į baldų prekybą, „Ikea“ mūsų baldžius aprūpino darbu.
„Manau, tiek artumas, tiek politiniai ryšiai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir dar iki jo, labai prisideda, kad Švedijos įmonės pastaruoju metu veikia Lietuvoje ir dažnai būtent iš Lietuvos eina į kitas Baltijos šalis“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.
Nuo 2012-ųjų iki praėjusių metų užsienio investuotojai Lietuvoje investavo vidutiniškai apie 12 mlrd. eurų. Ketvirtadalį visos sumos atnešė švedai. Šiemet apklaustos švedų įmonės numato investuoti 14 mln., o iki 2018 m. – dar 17 mln. Tačiau daugiausiai švedų investicijų vis dėlto sulauks Latvija.
„Naujausių tyrimų duomenimis, Švedijos įmonės verslo aplinką Lietuvoje vertina gerai arba labai gerai ir įdomu pastebėti, kad su kiekvienais metais ji gerėja, o, jei norime ieškoti minusų, tai galime parodyti, kad, palyginus su Estija ir Latvija, Lietuvoje yra mažiau lankstūs darbo santykiai ir jų administravimas, sudėtingesnė administravimo našta ir kvalifikuotos darbo jėgos mažėjimas“, – pasakojo Švedijos prekybos ir investicijų tarybos viceprezidentas Mantas Zalatorius.
Švedai labiausiai Lietuvoje patenkinti darbo kainos ir darbo našumo santykiu. Darbuotojai visose Baltijos šalyse vertinami kaip lankstūs ir gebantys persikvalifikuoti. Tačiau kartu švedų verslas Lietuvoje jau susiduria su iššūkiu pasamdyti tinkamų darbuotojų, smunka ir darbo našumas algoms artėjant prie Europos Sąjungos vidurkio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...