- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą nuo gruodžio pradžios jau plaukia stintos dėl kurių nesutarimas tarp žvejų kasmet darosi vis aršesnis.
Kur gaudyti stintas?
Didžiausias pajamas tiek Baltijos jūros priekrantės, tiek Kuršių marių žvejai gauna iš stintų žvejybos. Taip nurodyta Žemės ūkio ministerijos pasamdytos tyrėjų grupė tarpinėje ataskaitoje. Per metus sugaudamos apie 670 tonų žuvų 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės iš viso gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.
Baltijos jūros priekrantės žvejai stintas gaudo gruodį ir sausį. Apie vasarį ir kovą jos jau masiškai per Kuršių marias migruoja į Nemuno žemupį ir kitas upes neršti. Čia jas, jei yra ledas, ant Kuršių marių gaudo žvejai mėgėjai, Nemuno žemupyje išplaukus ledams – žvejai verslininkai.
„Gaudyti stintas Nemuno žemupyje turėtų būti uždrausta, nes ten yra jų nerštavietė. Dabar gi tas žuvis Nemuno žemupyje žvejai lupą su didžiuliais tinklais, kuriuos tampo traktoriai“, - aiškino Baltijos jūros priekrantės žvejai.
„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, - kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Jo nuomone, stintų mažėja ne tik dėl jų žvejybos aukščiau Kuršių marių, bet ir dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo.
Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos vadovės Sigitos Jakubauskienės teigimu, Nemuno žemupyje pernai buvo patys blogiausi stintų žvejybos metai. Per sezoną sugauta tik 30 tonų stintų. Jos nuomone, atsirado pernelyg daug stintų žvejų. Jas jau gaudo ir Kaliningrado srities, ir Latvijos žvejai, ko anksčiau nebuvo.
Stintų kvotos – per aukcioną
Tarp Baltijos jūros priekrantės ir Nemuno žemupio stintų gaudytojų vyksta nematoma, bet arši kova. Vienas iš jos rezultatų, kad, kaip manoma, po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.
„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, - aiškino S.Jakubauskienė.
Dėl stintų žvejybos Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros priekrantėje yra esminis skirtumas. Baltijos jūros priekrantės žvejams stintų sugavimas nėra kvotuojamas, o Nemuno žemupio žvejai kvotas perka per aukcioną.
Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėtų, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.
Taip pat matydami, koks karas vyksta tarp žvejų atviroje Baltijos jūroje, priekrantės žvejai prašė, kad mažiausiai penkis metus jiems nebūtų skiriamos kvotos pagal perleidžiamąsias teises.
Šias ir kitas problemas žvejai pasakė susitikime su žvejybą kuruojančiu žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu.
„Priekrantės žvejai nori gyventi ir dirbti oriai. Jie nenori, kad nuolat būtų kaitaliojama žvejybos tvarka. Dauguma įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebegalima gaudyti. Kas kompensuos žvejams nuostolius?“, - klausė M.Rimeikis.
Kaimas ir žvejai nyksta...
A.Bogdanovas tikino, kad ši valdžia nežada žvejams to, ko negali padaryti.
„Žemės ūkio ministerija nepriaugins žuvų jūroje, jei jų mažėja. Kiek galime tiek veisiame žuvų vidaus vandenyse, bet ne jūroje..., - aiškino jis.
Žuvų priekrantėje mažėja ir todėl, kad ypač greitai dauginasi nenaudingos invazinės rūšys, kaip grundalai. Žvejams siūlyta ieškoti būdų, kaip jas gaudyti ir gauti pajamas. Lietuvoje, jau egzistuojantis grundalų pardavimo tinklas.
A.Bogdanovas siūlė žvejams ir juos ginančioms asociacijoms būti aktyvesniems, važiuoti į Vilnių reikalauti akcizo kompensacijų už žvejyboje naudojamą kurą. Anksčiau žvejams pavyko išsikovoti kompensacijas už ruonių daromą žalą, grunto pylimą į žvejybos barus. Dabar rengiamasi keisti kompensacijų už grunto pylimą tvarką. Pinigus administruos Žemės ūkio ministerija. Ko sulauks žvejai dar neaišku?
Priekrantės žvejyboje didžiulė problema yra ir nuolat senstantys, kai kuriuose pajūrio kaimuose baigiantys išnykti žvejai.
„Tai yra rimta Lietuvos socialinė problema, kai nėra kuo pakeisti sunkiai dirbančių žvejų. Bet jūs nesate išskirtiniai. Lietuvoje tas pats visose srityse, išskyrus informacines technologijas. Kaime ūkininkų taip pat mažėja geografine progresija – jaunimas neperima kaimo“, - dėstė A.Bogdanovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...