- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Namo statyba visuomet yra rimtas iššūkis, tačiau jau nuo kitų metų šis darbas taps dar sudėtingesnis. Visi naujai statomi namai, kurių statybos leidimas bus išduotas po 2016 m. sausio 1 d., privalės būti ne žemesnės nei A energetinio efektyvumo klasės. Vadinasi, gyvensime šilčiau ir taupiau. Vis dėlto, kad namo statybos neapkarstų, viską, kas su jomis susiję, teks vertinti kur kas atidžiau – tiek renkantis projektuotojus, tiek įsigyjant statybines medžiagas.
Taupyti dabar ar paskui?
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios aukštesni energinio naudingumo reikalavimai, susiję su Europos Sąjungos Direktyvos įgyvendinimu. Visi jau kitais metais statybos leidimą gavę naujai statomi pastatai privalės atitikti A klasės energetinio efektyvumo rodiklius. Iki šiol visi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip B klasės. Žinoma, tai lems didesnes statybų išlaidas, todėl projektuotojai bei statybinių medžiagų pardavėjai teigia, kad rinkoje jaučiamas nemenkas sujudimas – dalis žmonių deda visas pastangas, kad dar šiemet gautų leidimą statyboms ir galėtų statyti B klasės namą.
Vis dėlto specialistai pataria prieš skubant sutaupyti, gerai apgalvoti ir apskaičiuoti – viską įvertinus gali paaiškėti, kad statyti A klasės namą apsimoka kur kas labiau. Pavyzdžiui, nustatyta, kad 150 kv. m ploto B klasės namas per metus šildymui turėtų suvartoti ne daugiau kaip 127 kWh energijos per metus. Tuo metu toks pats A klasės namas per metus nesunaudos daugiau kaip 50 kWh energijos. Tai reiškia, kad išlaidos šildymui skirsis maždaug 2,5 karto.
Techninių sprendimų netrūksta
Pasak bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninės vadovės Laimos Biezumaitės, dažnai galvojama, kad statant didesnio energetinio efektyvumo pastatus tiesiog pakanka storesnio šiltinimo sluoksnio, tačiau iš tiesų tai tik vienas iš aspektų, nuo kurio priklausys, ar namas atitiks A klasei keliamus reikalavimus.
„Svarbu žinoti, kad nustatant pastato energinio naudingumo klasę, yra skaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, reikalingos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui, karštam buitiniam vandeniui ruošti, vertinama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių bei bandomas pastato sandarumas“, – sakė L. Biezumaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiltinimo sluoksnio storis A klasės namui didėja mažiau, jei pasirenkamos gerokai efektyvesnės medžiagos. Pavyzdžiui, standartinis šiltinimo vatos šilumos laidumo koeficientas yra apie 0,037–0,042 W/mK. Tačiau kai kurie gamintojai siūlo kur kas efektyvesnę mineralinę vatą, kurios šilumos laidumo koeficientas yra tik 0,031 W/mK. Šlaitinio stogo sandarumo klausimą galima išspręsti naudojant tokias specialias garo ir oro barjero sistemas kaip „Isover Vario“, kurios padeda suformuoti vientisą, sandarų sluoksnį, nepraleidžiantį vandens garų ir užkertantį kelią nekontroliuojamiems oro srautams.
Projektuotojų patirtis – dar problema
„Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė taip pat pažymėjo, kad A, A+ klasės ar pasyvūs namai Lietuvoje pradėti statyti palyginti neseniai, todėl dar trūksta projektuotojų, turinčių patirties dirbti su tokių pastatų projektais.
L. Biezumaitei pritaria ir patyrusi aukštesnės efektyvumo klasės pastatų projektuotoja Jūratė Vašeikienė. Pasak jos, Lietuvoje suprojektuoti A klasės namą kol kas nėra lengva, nes daugeliui projektuotojų trūksta statybinės ir šiluminės fizikos žinių. O tokių žinių labai reikia dar tik pradedant pastatą projektuoti, nes nuo to priklauso viso pastato kokybė.
„Jei pastatas neteisingai orientuojamas geografiškai, jei vasaros metu pro langus ar vitrinas skverbiasi per daug šilumos, jei pasirenkami neteisingi fasadų, stogų, erkerių, terasų ar kitų elementų išmatavimai, pasidaro tiesiog neįmanoma pastato detalių apšiltinti iki reikiamo šilumos lygio. Tai reiškia, kad A klasės pastato suprojektuoti nepavyks“, – sakė J. Vašeikienė.
Atestuoto pasyvių namų planuotojo Martyno Ramono nuomone, tai, ar pasiseks pastatyti kokybišką A, A+ ar pasyvų namą, labai priklauso nuo pirmųjų žingsnių: nuo pat pradžių turi sutapti užsakovo (privataus statytojo) ir projektuotojo tikslas, jie turi vienodai suprasti užduotį. Architektas arba kartu su juo dirbantis energinio naudingumo ekspertas, naudodamasis specialia energijos sąnaudų skaičiavimo programa, galės kiekviename žingsnyje patikrinti ir koreguoti architektūrinius sprendimus, turinčius įtakos namo energijos sąnaudoms – didinti šilumos izoliacijos storį, mažinti langus, atsisakyti balkono ir pan.
Kitas svarbus žingsnis – statybos priežiūra, kad visi projekte numatyti energinio efektyvumo sprendimai būtų tiksliai įvykdyti. „Iš statybininkų dažnai girdžiu, kad kam viso to reikia, mes dešimt metų statėme kitaip. Tačiau atlikus energijos sąnaudų monitoringą, rezultatai būna akivaizdūs – ekspertų suprojektuoti ir teisingai pastatyti A ir aukštesnės klasės ar pasyvūs namai šilumos suvartoja gerokai mažiau“, – užtikrino M. Ramonas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...