- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nacionaliniu mastu skatinamas grynųjų pinigų naudojimo mažinamas, taikomi atsiskaitymų grynaisiais ribojimai. Šalyje veikiantys bankai deklaruoja, kad žmonės vis dažniau atsiskaito kortelėmis. Tačiau esminio proveržio specialistai nežada, nes ketvirtadalis gyventojų pajamas dar gauna grynaisiais, taip pat dalis gyventojų baiminasi, kad bet kada jų sąskaitos gali būti užblokuotos ir lėšos - nurašytos.
Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento specialistas Egidijus Paleckis Eltai komentavo, kad grynuosius pinigus žmonės vertina dėl to, jog jais mokėdami aiškiai mato savo išlaidas, jais galima atsiskaityti visur ir greitai.
„Galimybių mokėti kitais būdais trūkumas taip pat prisideda prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumo Lietuvoje. Kas ketvirtas mokėjimas atliktas grynaisiais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje“, - sakė E. Paleckis.
LB Bankininkystės tarnybos ekonomistės Jūratės Butkutės teigimu, dar viena grynųjų pinigų paplitimo priežasčių - daug žmonių tokia forma vis dar gauna darbo užmokestį, kitas pajamas.
„Apie ketvirtadalis gyventojų reguliariai gauna pajamas grynaisiais pinigais. Net 17 proc. suaugusiųjų neturi mokėjimo sąskaitos“, - sakė J. Butkutė.
Lietuvos banko rengiamoje Nacionalinėje mokėjimų strategijoje įvardijama ir daugiau priežasčių, kurios skatina Lietuvos gyventojus naudoti grynuosius pinigus.
Pirma, mokėjimo kortelių infrastruktūra ir jos elementai - operacijų apdorojimas, kortelių schemų mokesčiai, įrenginių sertifikavimas, duomenų apsaugos auditas - tebėra gana brangūs.
Antra, teisės aktai suteikia teisę mokesčių administravimą vykdančioms institucijoms ir antstoliams vykdyti priverstinio išieškojimo procesinius veiksmus. Gyventojo banko sąskaita be perspėjimo gali būti blokuojama, lėšos nurašomos. Be to, kartais užtrunkama, kol sąskaitos atblokuojamos, nors skola jau būna sumokėta.
Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad grynieji pinigai yra patogesni šešėlinei ekonomikai, tačiau tikrai ne visi, kurie gauna pajamas grynaisiais, priskirtini „šešėliui“ - tarp jų yra ir senjorai.
„Žinoma, kai visos pajamos fiksuojamos per banką, kaip per tarpininką, valstybei lengviau administruoti mokesčius. Kita vertus, Skandinavijos šalyse visur gali atsiskaityti kortele, o pas mus dar to trūksta. Kuo greičiau vystysis mokėjimų kortele tinklai, tuo daugiau žmonės jais ir naudosis“, - sakė R. Lazutka.
Ekonomistas įsitikinęs, kad laikyti pinigus banko sąskaitose žmonėms yra saugiau, ypač vyresniems žmonėms - grynuosius galima pamesti ar juos gali pavogti.
Mokėjimas grynaisiais yra vienas iš būdų suvaldyti elektroninių atsiskaitymų įkainius.
„Tačiau jeigu žmogus baiminasi, kad jo sąskaita nebūtų užšaldyta, ir dėl to turi nešiotis grynuosius, tai blogai. Kartais žmonėms užblokuojama ne viena, o visos turimos sąskaitos, net jeigu jose yra didesnė nei susidariusi skola suma, ar kai įsiskolinimas visai nereikšmingas. Reikėtų elgtis subtiliau, kad žmonės nebūtų nubaudžiami, ypač kai nėra piktybiniai skolininkai, o tiesiog nelabai susigaudo, kaip sumokėti mokesčius. Galima būtų peržiūrėti šią tvarką“, - sakė ekonomistas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad didelis dėmesys grynųjų pinigų naudojimo mažinimui apskritai neprasmingas.
„Grynieji pinigai, eurai, kol kas Lietuvoje yra legalus atsiskaitymo būdas, ir žmonės renkasi, kas jiems patogiau. Turėti pasirinkimo laisvę yra vertybė. Mokėjimas grynaisiais yra vienas iš būdų suvaldyti elektroninių atsiskaitymų įkainius“, - komentavo Ž. Šilėnas.
Jo nuomone, atsiskaitymą grynaisiais ar negrynaisiais pinigais daugiausia lemia ne tik „šešėlis“, bet ir žmonių įpročiai pagal jų amžių, nuo infrastruktūros išvystymo, nuo to, kur žmonės apsiperka - parduotuvėje ar turguje.
„Tokio tikslo - mažinti grynųjų pinigų naudojimą - visiškai nevertinu kaip siekiamybės. Jeigu valdžia tikrai nori kovoti su „šešėliu“, tegu kovoja su jo priežastimis. O jos susijusios su dideliais mokesčiais“, - teigė Ž. Šilėnas.
Praktika, kai institucijos nurašo lėšas iš gyventojų sąskaitų, Ž. Šilėnui taip pat atrodo iš valdžios pusės „negraži“ ir skatinanti žmones nepasitikėti.
„Bankai, išduodami paskolas, įsitikina, kad žmogui tikrai liks prasimaitinimui, pragyvenimui, jeigu jis mokės įmokas. Valstybė, nurašydama lėšas, nepasidomi, ar žmogui liko pinigų“, - sakė Ž. Šilėnas.
LB ekonomistės J. Butkutės teigimu, atsiskaitymo negrynaisiais pinigais įpročiai lengviau prigytų, jeigu būtų diegiami nuo vaikystės.
„Daugelio mokyklų valgyklose vaikai negali atsiskaityti elektroniniu būdu, tad tokiose vietose vyrauja grynieji pinigai. Taigi vaikai būna įpratę mokėti banknotais ir monetomis“, - komentavo ekonomistė.
Atsiskaitymą negrynaisiais pinigais skatintų ir kiti faktoriai.
„Mokėjimo priemonės turi būti patrauklios ir patogios naudotis vartotojams, svarbus platus atsiskaitymo vietų tinklas, taip pat šios paslaugos turėtų būti vartotojams teikiamos už prieinamą kainą“, - vardijo J. Butkutė. Didieji bankų sektoriaus Lietuvoje dalyviai skelbia, kad pastaraisiais metais daug kartų išaugo būtent bekontakčių atsiskaitymų apimtys.
Reikšmingu žingsniu didinant atsiskaitymų negrynaisiais pinigais dalį galėtų būti masinis naudojimasis momentinių mokėjimų paslauga, kuri užtikrina atsiskaitymą bet kuriuo paros metu, o lėšos gavėją pasiektų per kelias sekundes, įsitikinusi LB specialistė.
„Didžiausi šalies bankai įsipareigojo iki 2019 metų pabaigos pasiūlyti Lietuvos gyventojams momentinių mokėjimų paslaugą“, - sakė LB ekonomistė J. Butkutė.
Europos Centrinio Banko 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 75 proc. atvejų apsipirkimo vietose mokama grynaisiais pinigais. Euro zonos vidurkis - 79 proc.
„Pagal atsiskaitymų grynaisiais pinigais dažnumą esame panašūs į latvius, slovakus ir airius. Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai“, - komentavo LB specialistas E. Paleckis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...