- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narių grupė siūlo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų skiriama 50 procentų, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 52 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rimantas Sinkevičius.
Jie taip pat siūlo skirti Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2 procentus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentus iš šiame įstatyme numatytų Programos finansavimo šaltinių.
Jeigu Seimas pritartų, preliminariais skaičiavimais 2020 m. papildomai Kelių programai būtų skirta daugiau kaip 9,4 mln. eurų, 2021 m. – 20 mln. eurų.
Pasak parlamentarų, projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti pakankamą programos finansavimą po to, kai 2017 metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo 2018 metų programai skiriama dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas ir energetinius produktus, sumažinta nuo 65 iki 48 procentų.
Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių.
„Nors didindama eismo saugumą Lietuva ir padarė didelę pažangą, tačiau vis dar pasižymime gerokai didesniu avaringumu ir žuvusiųjų keliuose skaičiumi nei Vakarų Europos valstybės. Augant kelių transporto priemonių eismo intensyvumui, prastėjant kelių dangų būklei, dėl lėšų trūkumo vis dar lieka daug neįgyvendintų kelių projektų, neasfaltuotų ir nusidėvėjusių žvyrkelių, žiemos metu nebarstomų ar žemesniu priežiūros lygiu prižiūrimų rajoninės ir vietinės reikšmės kelių, kurie kerta gyvenamąsias vietoves“, – sako projektą parengę Seimo nariai.
Jie pažymi, kad Europos Sąjungos paramos lėšos automobilių kelių sektoriui 2014 – 2020 m. periodu sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 704 mln. eurų iki 390 mln. eurų), lyginant su 2007 – 2013 m. periodu. 2017 m. buvo numatyta panaudoti 115 mln. eurų ES paramos lėšų, 2018 m. – 86 mln. eurų, 2019 m. – 28 mln. eurų, o 2020 m. – tik 17 mln. eurų. Seimo narių teigimu, po 2020 metų labai tikėtina, kad Europos Sąjungos paramos lėšų keliams gali nelikti arba jos bus minimalios ir tikslinės.
„Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių arba didinti pervedamą į šią programą akcizo pajamų dalį už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, energetinius produktus. Akcizo pajamos sudaro didžiausią, iki 85 procentų siekiančią, programos finansavimo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai programai tenka mažesnė akcizo dalis, nei numatyta įstatyme, nes dalis programos lėšų nukreipiama bendrosioms biudžeto reikmėms. Pavyzdžiui, 2017 m. realiai į programos biudžetą patekusi akcizo dalis buvo 55 procentai vietoj nustatytų 65 procentų“, – sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai A. Butkevičius, V. Rinkevičius.
Pasak Seimo narių, vietos kelių finansavimas ypač buvo sumažintas krizės laikotarpiu, tačiau ir vėliau faktiškai negaudavo visos numatytos finansavimo dalies, todėl reikalinga atstatyti ir modernizuoti ilgą laiką nepakankamos priežiūros nulemtą itin prastą vietinių kelių infrastruktūros būklę.
Šiuo metu nustatyta, kad programai finansuoti skiriami 48 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...