- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai nesutaria, ar planuojant keisti Kelių programos finansavimo tvarką 2018 metais nesumažės kelių priežiūros ir plėtros skiriamos lėšos.
2018 metais programai, į kurią lėšos dabar pervedamos iš kuro akcizų, sumokamo kelių mokesčių, už transporto priemonių registravimą, sunkiasvorio transporto ir kitų įmokų, siūloma skirti 48 proc. pajamų, gautų iš akcizo už degalus.
Dabar keliams skiriama 65 proc. surinktų degalų akcizo – šiemet tai turėtų sudaryti 428 mln. eurų, o kartu su kitais finansavimo šaltiniais bendra lėšų suma siekia beveik 500 mln. eurų.
Parlamentarai nusiteikę pritarti tokioms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisoms: po svarstymo šią savaitę už jį balsavo 87 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 20 parlamentarų. Toks balsavimas – signalas, kad Seimas pakeitimus priims. Seimas nesvarstė nei konservatorių, nei valdančiųjų siūlymų palikti programai dabar skiriamą pajamų iš kuro akcizo dalį arba ją sumažinti tik iki 58 procentų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis tvirtina, kad kitais metais kelių priežiūros finansavimas netgi šiek tiek išaugs, o Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma mano, kad kelių finansavimas sumenks ir dėl to, kad sumažės Europos Sąjungos (ES) parama kelininkams.
A. Palionis skaičiuoja, kad kitais metais iš kuro akcizo pajamų bus surenkama maždaug tiek pat, kiek ir šiemet, nors ir mažinamas pervedimo į programą procentas, dėl to, kad didinamas akcizo tarifas bei auga realizuojamo kuro apimtys. Taip pat kitais metais neplanuojama iš kelių priežiūros programos lėšų imti kitoms reikmėms, kaip buvo iki šiol.
„Palyginus su šiais metais skirtais pinigais, įplaukos iš kuro akcizo 11 mln. eurų didėja (iki 439 mln. eurų – BNS)“, – aiškino A. Palionis.
J. Razmos teigimu, dėl kelių priežiūros finansavimo pokyčių ir sumažėsiančios ES paramos, kitąmet kelių priežiūros finansavimas sumenks apie 100 mln. eurų.
„Ne krizė, kad reiktų mažinti. Nuo 65 proc. sumažinti iki 48 proc. – tai yra vis tiek labai daug. Suprantu, galbūt tam tikras sumažinimas keliais procentais galėtų būti diskutuotinas atsižvelgus, kad įmokos (į programą - BNS) neblogai renkamos“, – teigė J. Razma.
Jis taip pat priekaištavo, kad labiau neapmokestinamas sunkiasvoris transportas.
„Jeigu matome, kad krovininiais automobiliais gerokai daugiau sugadinama kelių, negu mes iš jų gauname mokesčių, teikime tam tikrus padidinimus“, – ragino J.Razma.
Jis penktadienį užregistravo dar vieną pataisą, kuria siūlo kitais metais keliams skirti ne 48 proc., kaip nori Seimas, o 55 proc. įplaukų iš kuro akcizo.
„Tai mažiausias procentas per visą programos istoriją, kuris galiojo per krizinius kelis metus,“ – BNS sakė J.Razma.
Didinti įplaukas programai iš kuro akcizo parlamentaras siūlo sumažinant „Lietuvos geležinkeliams“ skiriamą keleivių pervežimo subsidiją.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas per diskusijas dėl kelių priežiūros finansavimo Seime pareiškė, kad dėl valdžios spaudimo kelių priežiūros kainos yra sumažėjusios ir tam sektoriui galima sumažinti išlaidas dar labiau.
„Keliams skiriami didžiuliai ištekliai. Kainos kelių remonto, įrengimo tikrai yra sumažėjusios dėl Vyriausybės pastangų ir ten tikrai galima dar labiau sumažinti tas išlaidas“, - tvirtino S. Jakeliūnas.
Vyriausybė anksčiau ketino iš esmės keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarką - buvo siūloma numatyti specialius asignavimus Susisiekimo ministerijai, kuri tas lėšas skirtų kelių priežiūrai. Jeigu Seimas būtų pritaręs Vyriausybės siūlymui, nuo kitų metų kelių priežiūrai būtų skiriama fiksuota suma, o surinktos neplanuotos pajamos iš akcizo, kelių mokesčio, automobilių registracijos ir kitų įmokų, būtų plaukusios į valstybės biudžetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...