Seimas leido šešiuose rajonuose kirsti miškus ir statyti namus

Seimas leido šešioms savivaldybėms nemokėti didesnių kompensacijų valstybei už iškirstą mišką, jo žemę skiriant naujoms gyvenamosioms teritorijoms.

Už Miškų įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 26, o prieš buvo vienintelė „valstietė“ Aušra Papirtienė.   

Ji BNS pareiškė, kad pataisoms nepritarė, atsižvelgusi į Seimo Teisės departamento išvadą.

„Jeigu jis mato pavojų... Man rūpi gamta, jos išsaugojimas ir miškai“, – teigė ji.

Per balsavimą susilaikęs „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS tikino, kad tokia pataisa gali paskatinti miškų kirtimą, jo neatsodinant.

„Nepatinka man, kad ten tos vienos savivaldybės, Varėnos problema, ji negali jos išsispręsti savaip ir nori lengvatų. Pasižiūrėkite korupcijos indeksą tų savivaldybių ir bus aišku“, – teigė jis.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius nurodo, kad Varėnos skaidrumo reitingas siekia 46 proc., o Visagino – 61 proc. 

Konservatorė Irena Degutienė Seimo narius informavo, kad pataisos leis pritraukti užsienio investicijų.

Seimo teisininkai, Vyriausybė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba įspėja, kad dėl jų galimos neigiamos pasekmės.

Miškų įstatymo pakeitimai leis miškingose teritorijose esančioms Varėnos, Visagino, Druskininkų, Švenčionių, Kazlų Rūdos ir Rietavo savivaldybėms už valstybinę miško žemę valstybei sumokėti tiek, kiek kainuotų kirtaviečių dydžio miško atkūrimas, o ne dvigubą ar trigubą tarifą, kuris mokamas keičiant žemės paskirtį ir planuojant miesto plėtrą saugomuose ir draustinių miškuose bei valstybinių rezervatų apsaugos zonose.  

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis BNS anksčiau yra sakęs, kad leidžiama miško žemės vertimo kitomis naudmenomis išimtimi, atsiradusia nuo 2013 metų, kol kas nė viena iš šešių savivaldybių nepasinaudojo. Tik Varėnos ir Visagino savivaldybėms tai  aktualu.

Miško sąskaita suformavus sklypus, Varėnoje ketinama baigti žemės reformą ir atsiskaityti su paskutiniais 23 žmonėmis – skirti jiems sklypus, o Visagine žadama pradėti suplanuotas gyvenamųjų namų kvartalo statybas.

Vyriausybės teigimu, išimtinis atvejis, numatantis galimybę miško žemę paversti gyvenamosiomis teritorijomis, susijęs ne tik su viešuoju, bet ir su privačiais interesais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba įžvelgia, kad pataisos „sudarytų sąlygų korupcijai“ – neatmetama galimybė, jog gyvenamųjų teritorijų formavimu suinteresuoti privatūs asmenys gali bandyti daryti įtaką savivaldybių sprendimams, kad tokios teritorijos būtų formuojamos kuo patrauklesnėse miškų teritorijose – vertingesnių grupių miškuose.

1 ha paprasto ne prie vandens telkinio miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vidutiniškai kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Šiuos pinigus savivaldybės moka į valstybės biudžetą, o valstybė savo ruožtu rūpinasi, kad vietoj vieno sunaikinto miško ploto, kitur būtų įveisiamas naujas miškas.

Dvigubai arba trigubai daugiau atsieina kitos paskirties žeme paversti saugomų, rekreacinių, mieste esančių ir kitų svarbių miškų žemę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ir kas agituoja už pataisas

Ir kas agituoja už pataisas  portretas
Leidžiančias kirsti miškus ? Ogi konservatorė Degutienė ? Ir nei vienas iš opozijos nebalsavo ,, prieš,, ? Tai ko dedat ant ,, valstiečių,, dėl miškų kirtimo ? Veidmainiai ir kiršitojai , apgailėtina...

ALGIS

ALGIS portretas
Gyventojų skaičius mažėja katastrofiškai , bet namams statyti neužtenka žemės , kad reikia net kirsti miškus , SEIMŪNAI AR TURITE PROTO , MATYT , KAD NE ., arba priėjo Kurliandskis .
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių