- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trijų Baltijos šalių premjerai kartu su Lenkijos ministre pirmininke pirmadienį preliminariai sutarė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus sinchronizuojamos su kontinentine Europa per Lenkiją ir veikiančią dabartinę „LitPol Link“ elektros jungtį, sako Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau, pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, antra elektros jungtis lieka „atviru klausimu“.
„Po dešimtmečio nesprendimo yra priimtas principinis sprendimas, kad sinchronizacija vyks per Lenkiją. Šiandien tą sprendimą įgyvendinti pakanka turėti tą jungtį, kurią mes turime, primą „LitPol Link“. Dėl antros jungties ateityje gali būti sprendžiamas klausimas, jeigu tai kažkam kelia rūpestį dėl galimo saugumo, nes pati infrastruktūra ir pajėgumai tai leidžia padaryti su pirma jungtimi. Šiandien mes apsvarstę 3-1 formate, priėmėme sprendimą, kad būtent šita kryptimi vykdysime sinchronizaciją. Beliko pasirašyti politinį memorandumą“, - BNS telefonu iš Talino po susitikimo su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais sakė S.Skvernelis.
Jo teigimu, politinis memorandumas dėl sinchronizacijos bus pasirašytas birželį.
„Memorandumas bus pasirašytas birželio mėnesį. Alternatyvų kitokių nėra, nes alternatyvos yra ilgesnės laike ir brangesnės. Mes pateikėme sprendimus ir savo padarytus tyrimus dėl kaštų ir rizikų galimų. Šita alternatyva yra greičiausia, ekonomiškiausia. Antra jungtis iš esmės susijusi su galimu saugumu, jeigu pirmai jungčiai kažkas atsitiktų, kokios numatytos alternatyvos. Tai yra svarbus žingsnis. Šiandien diskusijos baigėsi ir mes privalome padaryti konkrečius veiksmus“, - kalbėjo premjeras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS telefonu iš Talino teigė, kad vienas svarbiausių pirmadienio susitarimų yra tai, kad bus pasirašytas memorandumas birželį.
„Vienas esminių dalykų, kad ne tik buvo patvirtinta sinchronizacijos kryptis per Lenkiją, bet ir buvo patvirtinta tai, kad turėtume siekti artimiausiu metu, kaip įmanoma greičiau, pasirašyti supratimo memorandumą. Tas kaip įmanoma greičiau - birželio pabaigoje“, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, iš esmės sutarta, kad sinchronizavimas vyks per Lenkiją. Anot Ž.Vaičiūno, buvo keliamas ir klausimas dėl elektros jungčių skaičiaus, tačiau sutarta, kad antros jungties statyba liks atviru klausimu.
„Iš esmės keleta buvo klausimų ir apie techninius parametrus ir jungčių skaičius tame tarpe. Tie klausimai pirmiausiai buvo išsakyti iš Estijos pusės, iš Lenkijos pusės buvo išsakyta aiški žinia, kad yra pasirengimas dirbti dabartinės „LitPol Link“ jungties pagrindu. Iš principo visas regionas sutinka, kad dėl kitų techninių klausimų turime likti atviri, klausimo neuždaryti“, - aiškino ministras.
Pirmadienį po premjerų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas teigė, kad dėl to, kaip konkrečiai bus sinchronizuojami elektros tinklai per Lenkiją bus apsispręsta šiemet.
Iki šiol Latvija ir Estija siekė, kad būtų nutiesta antra „LitPol Link“ jungtis, nes vieną laikė nesaugia. Tačiau su tuo nesutinka Lenkija, o Lietuva, baimindamasi, kad diskutuojant apie antrą jungtį, sinchronizavimo projektas gali užsitęsti ir būti įgyvendintas ne 2025 metais, o, pavyzdžiui, 2030 metais.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
Latvijai ir Estijai pradėjus abejoti galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ iškėlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai numatyta įgyvendinti projektą ir atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...