- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu auganti imigracija iš Ukrainos į Lietuvą nėra blogas dalykas, nes padeda spręsti šalies darbo rinkos problemas, sako premjeras Saulius Skvernelis.
Vis dėlto Vyriausybės vadovo nuomone, geriau būtų, jei visas šalies problemas spręstų ne imigrantai iš kitų šalių, o neišvažiuojantys ir iš užsienio sugrįžtantys tautiečiai.
„Ką mes ne kartą kalbėjome, kad kai kurių valstybių kaip Ukraina gyventojai, pasinaudodami įvairiomis galimybėmis, atvyksta darbuotis į Lietuvą. Tai irgi nėra labai blogai, nes užtikrinamas trūkstamas darbo jėgos poreikio patenkinimas, kuriamas čia produktas ir mokami mokesčiai. Aišku, pagrindinis tikslas ir noras, kad neišvažiuotų ir sugrįžtų kuo daugiau. Tarp tų įvažiavusių į šalį beveik 70 proc. yra lietuviai, tačiau norėtųsi, kad mes galėtume čia savo piliečių pastangomis aprūpinti ir patenkinti darbo rinkoje esančius poreikius“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį teigė S.Skvernelis.
Tai irgi nėra labai blogai, nes užtikrinamas trūkstamas darbo jėgos poreikio patenkinimas, kuriamas čia produktas ir mokami mokesčiai.
Jo teigimu, Lietuvos visuomenė į kitų šalių piliečių migraciją žiūri konservatyviai.
„Aš manau, kad mūsų visuomenė yra labai konservatyvi imigracijos ar imigrantų atžvilgiu. (...) Istoriniuose genuose turime tam tikrą baimę. Mes suprantame, kad buvo bandoma nutautinti valstybę, ją asimiliuoti, kalbant apie tą laikotarpį, kai buvome okupuoti dėl to tos grėsmės ir baimės yra natūralios. Tai tikrai ne per metus ar dešimt metų pasikeičia. Tačiau gyvename mes Europos Sąjungoje, gyvename iš esmės atviroje visuomenėje, kur yra darbo jėgos ir kapitalo laisvas judėjimas ir visiškai atsitverti sienomis ko gero šiuo metu tokios galimybės nėra, nors tai yra politinio apsisprendimo reikalas“, - kalbėjo premjeras.
Anot S.Skvernelio, migraciją prižiūrintys teisės aktai artimiausiu metu nebus švelninami.
„Pas mus, kalbant apie teisės aktus, kurie reguliuoja imigracijos procesus, jie matyt yra vieni iš griežčiausių ir nėra palikta savieigai. Manau, kad tas griežtas reguliavimas turėtų būti, yra ir išliks“, - teigė Vyriausybės vadovas.
Šią vasarą Lietuvoje užfiksuotas imigracijos šuolis. Birželį ir liepą į Lietuvą atvyko 5701 žmogus – 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą atvyko 3639 imigrantai, ketinantys apsigyventi Lietuvoje nuolat arba ne trumpiau kaip metams. Statistikų duomenimis, per septynis šių metų mėnesius mėnesius grįžę Lietuvos piliečiai sudarė 63 proc. visų imigrantų.
Tuo pačiu metu emigracijos mastas iš Lietuvos nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai. Liepą iš Lietuvos emigravo 4652 žmonės, tai yra beveik 7 proc. daugiau nei birželio mėnesį, tačiau vos 1 proc. daugiau nei pernai liepą. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus septynis šių metų mėnesius – per 21 tūkst. gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...