- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienio posėdyje galutinai patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, kuriame nėra geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.
Šis Vyriausybės sprendimas veikiausiai atvers kelią „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį dėl ruožo atstatymo su „Vitras-S“. Anksčiau strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija nutarė nepradėti planuojamo Rengės ruožo atstatymo sandorio patikros.
Geležinkelių įmonių asociacija (GĮA) teigia, kad Vyriausybėje priimami sprendimai prieštarauja esminiams teisėkūros principams.
Kaip ELTA jau yra rašiusi, Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais. Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė beveik 28 mln. eurų baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.
Pernai vasario pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė tarptautinį konkursą, kuriuo buvo siekiama įsigyti geležinkelio kelių remonto paslaugas visoje Lietuvoje. Į šio konkurso apimtį pateko ir Rengės ruožo atstatymo darbai. Buvo žadama darbus baigti iki 2019 metų pabaigos. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, atlikusi tyrimą, pateikė išvadą, kad sandoris su konkurso laimėtoja, grupės „Skinest Rail“ bendrove „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Pernai rugpjūtį paskelbtame konkurse geriausią pasiūlymą pagal kainą pateikė „Skinest Rail“ valdoma bendrovė „Vitras-S“, tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija dėl to iki šiol nebuvo pateikusi savo išvadų.
„Šiuo klausimu numatome, ką laikome kaip strateginę, kritinę infrastruktūrą Lietuvoje. Pats negaliu dalyvauti šiame sprendime, nes mes turėtume pripažinti, kad viena iš geležinkelių infrastruktūros dalių, kuri susijusi su ES šalimis, į tą apibrėžimą patektų dabartinis konkursas dėl Rengės. Priėmus šį sprendimą gali būti, kad konkurso laimėtojais bus pripažinta įmonė. Siekdamas išvengti interesų konflikto su ta įmone, aš negaliu balsuoti ir pristatyti šio klausimo“, - praėjusios savaitės posėdyje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, perduodamas žodį Susisiekimo ministerijos atstovui.
Ministras nusišalino, turėdamas galvoje tą pačią geležinkelių paslaugų bendrovę „Skinest Rail“. Ji pernai rugpjūtį pareiškė pretenzijas dėl galimo Estijos ir Lietuvos Vyriausybių 1995 m. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo. Bendrovės pranešime buvo nurodoma, kad, ginčo nepavykus išspręsti taikiai per 6 mėnesius po pranešimo pateikimo dienos, „Skinest Rail“ pateiks ieškinį Lietuvos Respublikai Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui arba Arbitražo teismui. Vyriausybė yra nusprendusi, kad sprendžiant kilusį ginčą dėl „Skinest Rail“ Lietuvai reiškiamų pretenzijų šaliai atstovaus Susisiekimo ministerija.
Kaip Eltai nurodė Vyriausybės kanceliarija, darbo grupės, į kurios siūlymus atsižvelgė Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo pakeitimus teikianti Susisiekimo ministerija, veikla - optimizuoti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo sistemą, mažinti administracinę naštą bei atsisakyti numatytų procedūrų taikymo grėsmėmis ir rizikomis nepagrįstiems objektams.
„Į sąrašą buvo įrašytos geležinkelių kuro bazės ir sandėliai, atsižvelgiant į jų strateginę reikšmę nenutrūkstamam traukinių eismui užtikrinti, taip pat įtraukta „Rail Baltica“ geležinkelio linija, kaip ypatingos valstybės svarbos projektas. Atsižvelgus į atsakingų institucijų išvadas ir pripažinus, kad geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Rengę Latvijoje nėra laikomas svarbiu nacionaliniam saugumui, strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija vienbalsiai nutarė nepradėti planuojamo sandorio patikros. Tad kontrakto likimas su bendrove „Vitras-S“ yra „Lietuvos geležinkelių“ kompetencija“, - reziumuoja Vyriausybės kanceliarija atsakymuose Eltai.
Tuo metu Geležinkelių įmonių asociacija (GĮA) Vyriausybei pateikė savo raštą, kuriame pabrėžia, kad Susisiekimo ministerijos teikime teigiama, jog šiuo metu galiojančio sąrašo 1.4.11 punkto formuluotė yra labai plati ir apima ne tik nacionalinio saugumo požiūriu jautrius pasienio ruožus su trečiosiomis šalimis, bet visus pasienio ruožus, įskaitant valstybės sieną su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tačiau projekte kaip tik siūloma įtraukti pasienio ruožus su Europos Sąjungos valstybės narėmis: 1.4.15.4. Šiauliai-Joniškis-valstybės siena su Latvija; 1.4.15.7. Radviliškis-Panevėžys-Obeliai-valstybės siena su Latvija; 1.4.15.8. Naujoji Vilnia-Turmantas-valstybės siena su Latvija; 1.4.19. Ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linija.
„Vertinant tokią siūlomą nutarimo redakciją galima konstatuoti, kad išskiriama vienintelė pasienio ruožo linija Mažeikiai-Rengė, kaip nesvarbi geležinkelių infrastruktūra nacionaliniam saugumui užtikrinti, visos kitos pasienio linijos yra siūlomos įtraukti į sąrašą“, - akcentuoja GĮA.
Asociacija teigia, kad nutarimo projektas pateiktas kovo 6 d., tačiau Susisiekimo ministerijos teikimas pasirašytas tik kovo 12 d. ir iš karto teikiamas kovo 13 d. Vyriausybės posėdžiui, galiausiai perkeltas į Vyriausybės pasitarimą.
„Mūsų manymu, toks teisės aktų keitimas skubos tvarka, siekiant pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą ir taip galbūt daryti įtaką konkretaus viešojo pirkimo konkurso rezultatams, yra netoleruotinas ir prieštarauja esminiams teisėkūros principams“, - teigiama GĮA rašte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...