- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostai skaičiuoja daugiau kaip 4 mln. perskraidintų keleivių per šių metų vasarą. Sėkmingiausia, tuo pačiu ir rekordinė, bendrovei buvo vasaros pabaiga - rugpjūtį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose suskaičiuota net 618 tūkst. išvykstančiųjų.
Lyginant su 2017 m. vasara, šiemet pervežta 21 proc. (apie 700 tūkst.) daugiau keliautojų. Kaip teigiama Lietuvos oro uostų pranešime, keleivių atžvilgiu šių metų rugpjūtis buvo geriausias mėnuo bendrovės istorijoje, kuriam daugiausiai įtakos turėjo atsiradusios naujos skrydžių kryptys.
„Pagrindinės intensyvaus augimo priežastys - komandos pastangomis su oro vežėjais suderintos naujos verslo ir atostogų kryptys Lietuvos oro uostuose bei skrydžiai didesnio tipo orlaiviais. Pasiektiems įmonės rezultatams teigiamai atsiliepė ir žemų kaštų oro bendrovių bei tradicinių oro vežėjų pridėti papildomi savaitiniai skrydžių dažniai ir palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Įtakos sparčiam augimui turėjo ir daugiau reikšmingų faktorių. Vienas jų - šią vasarą išaugo užsakomųjų skrydžių paklausa, kuri lėmė ir ženkliai padidėjusius keleivių srautus“, - teigė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Geriausių rezultatų šių metų vasaros sezonu pasiekė sostinės oro vartai. Juose, lyginant su praėjusių metų šiltuoju laikotarpiu, keliautojų skaičius augo net 41 proc. (iki 928 tūkst.).
Taip pat, Lietuvos oro uostų duomenimis, ženkliai augo tradicinių oro bendrovių pervežtų keleivių skaičius, kurios dažniau vykdė skrydžius verslo kryptimis bei siūlė platesnį ir patogesnį jungiamųjų maršrutų tinklą. Užtikrintą 6 proc., t.y. 13 tūkst. keleivių augimą fiksavo Palangos oro uostas. Pagrindinės augimo priežastys - tradicinių oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai, taip pat palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Antras pagal dydį Kauno oro uostas pasibaigus šių metų vasarai pranešė apie 27 proc. mažesnį keleivių rodiklį, atitinkamai buvo perskraidinta 208 tūkst. mažiau keleivių nei pernai. A. Stikliūno teigimu, nors skaičius mažesnis palyginti su praėjusių metų vasaros sezonu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolatos skrendančių iš Kauno, keleivių ir skrydžių apimtys sparčiai augo.
„Visų puikių šių metų vasaros rezultatų nebūtume pasiekę be mumis pasitikinčių Lietuvos ir užsienio keliautojų ir profesionalios bei veržlios Lietuvos oro uostų komandos. Kryptingas bendrovės augimas yra geriausias komandos dedamų pastangų, nuolatinių derybų su oro vežėjais įvertinimas. Na, o lūkesčius viršiję vasaros rezultatai skatina mus ir toliau užtikrintai eiti pirmyn, siūlyti dar daugiau galimybių ir patogumų keleiviams ir verslo atstovams bei su dar didesne energija kibti į laukiančius metų darbus“, - sakė A. Stikliūnas.
2018 metų vasaros sezonu, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu periodu, Lietuvos oro uostuose iš viso atsirado 12 naujų strategiškai svarbių skrydžių krypčių, kurias noriai rinkosi keleiviai. Vilniaus oro vartai pradėjo skraidinti 8-iomis kryptimis ir siūlė keliautojams vykti į Agadiro, Atėnų, Gdansko, Niurnbergo, Astanos miestų, taip pat Milano Malpensos ir Korfu salos oro uostus.
Vilniaus oro uoste šių metų vasarą darbą pradėjo naujas oro vežėjas - „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto lėktuvai pradėjo kilti keturiomis naujomis kryptimis - į Burgaso, Žironos, Riminio, Varšuvos miestų oro uostus. Iš čia keleivius skraidinti ėmė naujos oro linijos „LOT Polish Airlines“.
Iš viso vasaros sezono metu Lietuvos oro uostuose buvo siūlomos 79 unikalios kryptys. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai skrido 60-čia krypčių, Kauno - 20-čia, o iš Palangos oro uosto buvo skrendama 9-iomis kryptimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 0,7 proc., maitinimo įmonių apyvarta smuko 9,5 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai2
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...