- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostų ir kelių infrastruktūra pradeda braškėti, todėl ją būtina atnaujinti, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pasak jo, Vilniaus oro uosto atnaujinimas yra minimalus uždavinys, kurį valstybė privalo atlikti.
„Oro transporto infrastruktūra jau braška, nes ji buvo planuota mažesniems keleivių srautams. Mes privalome atnaujinti Vilniaus oro uostą – tai net nepatenka į tolimąjį planavimą, tai yra minimumas, ką privalome padaryti“, – Demokratijos plėtros fondo ir žurnalo „Valstybė“ surengtoje susisiekimo konferencijoje antradienį sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, kitas dešimtmetis bus itin svarbus, nes turės būti įgyvendinti svarbūs projektai – baigta tiesti „Via Baltica“, „Rail Baltica“, pastatytas Klaipėdos išorinis uostas, atnaujinti Vilniaus ir Kauno oro uostai, o galbūt pastatytas naujas oro uostas.
„Sekantis dešimtmetis bus labai svarbus - turime pabaigti kelių, geležinkelių integraciją, išorinio uosto Klaipėdoje statybas, sutvarkyti oro uostus, galbūt apsispręsti dėl naujojo oro uosto statybos. Turime nemiegoti, jau dabar pradėti projektus, kurie išnaudos mūsų potencialą po 10, 20 ar 30 metų“, – sakė susisiekimo ministras.
Turime nemiegoti, jau dabar pradėti projektus, kurie išnaudos mūsų potencialą po 10, 20 ar 30 metų.
R. Masiulis kartojo, kad automobilių kelių priežiūrai pastaraisiais metais skiriama per mažai lėšų.
„Kelių būklė kol kas negerėja, nes lėšų skiriama nepakankamai. Mes spėjame pastatyti naujus kelius, bet net ir būtiniausiai priežiūrai, pavyzdžiui magistraliniuose keliuose, lėšų trūksta. Privalome nustatyti sumą, kiek turėtų būti skirta kelių priežiūrai, jei norime, kad jų būklė gerėtų“, – teigė R. Masiulis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos transporto sektoriaus paslaugų eksportas šiemet augo 18,6 proc., o didžiausia eksporto rinka tapo Vokietija, aplenkusi Rusiją.
R. Masiulis dar kartą sukritikavo Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį ES šalių vežėjai privalės periodiškai grąžinti vilkikus į registracijos šalį.
„Privalome siekti, kad mūsų eksportuotojai Vakarų Europoje jaustųsi kaip namuose. Mano nuomone, siūlymas vilkikams nuolat grįžti namo yra absurdas, nes Europoje važinėtų tušti sunkvežimiai, degintų kurą, didintų išmetimą. Daugiausiai iš to laimės geležinkeliai, nes kaštai išaugs tiek, kad dalis transporto pereis į geležinkelius. Ieškome būdų, kaip apginti mūsų pozicijas“, – teigė R. Masiulis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, transporto sektoriuje sukuriama 12,2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Jame dirba daugiau nei 118 tūkst. darbuotojų, veikia daugiau nei 7,5 tūkst. įmonių.
Ginčas su paveldosaugininkais
Praėjusią savaitę R. Masiulis Seimo Ekonomikos komitete pranešė pradėjęs derybas dėl Vilniaus oro uosto pastato kultūrinės paskirties pakeitimo – tai leistų nugriauti senąjį terminalą ir pastatyti naują.
Tačiau Kultūros paveldo departamento (KPD) laikinasis vadovas Algimantas Degutis R. Masiulio svarstymus vadino politiniu spaudimu. Anot jo, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje statytas pastatas yra vertybė, 1993 metais įrašyta į registrą, ir ne politikai, o specialistai turi spręsti dėl jo išbraukimo.
R. Masiulis tuomet komentavo, kad modernus atvykimo terminalas prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo.
„Iš paveldo ištraukti tą senąjį terminalą būtų politiškai svarbus žingsnis, kad galima būtų jį nugriausti ir statyti naują modernų atvykimo terminalą, kad į Vilnių atskridus jaustis modernioje šalyje, o ne tokiam įdomiame, tikrai nereprezentuojančiame mūsų šalies kaip inovatyvios“, – praėjusią savaitę Seime teigė R. Masiulis.
R. Masiulis tuomet taip pat pranešė, kad Kaune planuojama pastatyti visiškai naują keleivių terminalą bei oro uostą sujungti su „Rail Baltica“ vėže, pastatant požeminę stotį. Šis transporto mazgas turėtų veikti 2026 metais, baigus tiesti „Rail Baltica“.
Pernai Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 3,7 mln. žmonių, šiemet tikimasi 4,8 mln. keleivių, o kitąmet – 5 mln. Kauno oro uostas pernai iš viso aptarnavo 1,2 mln. keleivių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...