- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka teigia remiantis idėją skatinti profesinių sąjungų judėjimą, tačiau apgailestauja, kad valdantieji persigalvojo ir traukiasi nuo pirminio pasiūlymo.
Vasarą Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtintas būdas jau kitais metais skatinti profesines sąjungas skiriant joms vieną procentą nuo gyventojų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tokiu pačiu principu, kaip iki šiol buvo remiamos politinės partijos. Profesinės sąjungos palaikė ir rėmė siekį stiprinti darbuotojų derybines galias, tačiau rudenį valdantieji užregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį.
Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; politinėms partijoms - nuo 1 iki 0,6 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams - nuo 1 iki 0,6 procento. Tokio pasiūlymo motyvas - dėl 2019 m. numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams esą apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas.
Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto R. Lazutkos, tokia reikšminga veikla - vadinamoji industrinė demokratija - Lietuvoje apleista sritis, ir į ją būtina investuoti, o biudžeto pajamas reiktų didinti iš kitų šaltinių reformuojant mokesčių sistemą.
„Palaikau idėją skatinti žmonių jungimąsi, o tam yra svarbu, kad jie patys lėšomis prisidėtų ir burtųsi į profesinių sąjungų judėjimą. Stebime, kad Lietuvoje darbuotojų dalyvavimas profesinėse sąjungose yra menkas, o tai lemia blogą praktiką, kad žmonėms nėra atstovaujama. Todėl dažnai priimant sprendimus tik bėgama šalia, užuot suvienijus jėgas reikalauti ir derėtis dėl darbo sąlygų pagerinimo. Todėl sveikintinos visos priemonės, kurios tik gali būti pasitelkiamos, kad situacija šioje srityje gerėtų“, - sako profesorius.
Jis apgailestauja, kad valdantieji persigalvojo ir sumažina galimybę prisidėti prie profesinių sąjungų judėjimo.
„Dėl nuostolio biudžetui, tai apskritai sunku tai prognozuoti, juk įstatymas dar net neveikia, todėl neįmanoma pamatyti, kaip aktyviai žmonės tą paramą skirs. Koreguoti galima (jeigu reikia) tik tada, kai nauja priemonė jau yra veikianti, nes tada lengviau prognozuoti. Dabar numatyti poveikį biudžetui - sunku, juolab kad profesinių sąjungų svarba mūsų žmonių dar nėra įsisąmoninta, ir visiškai neaišku, kiek gyventojų ta galimybe pasinaudos“, - mano prof. R. Lazutka.
Jis teigia abejojantis, kad profesinėms sąjungoms gyventojų skirtos sumos bus reikšmingos. Be to, anot profesoriaus, biudžetą reikėtų gelbėti kitais būdais, kitais mastais.
„Mūsų valstybės pajamos iš mokesčių į biudžetą yra labai mažos, ir tam buvo reikalinga mokesčių reforma. Ji turėjo pajamas iš mokesčių labai smarkiai padidinti. Tai tikrai nėra kelių ar keliolikos milijonų klausimas, reiktų kalbėti apie šimtus milijonų ar net milijardą-pusantro eurų, gal ne per metus, bet bent jau ta kryptimi. Keistoka, gaila ir liūdna, kad smulkmenose ieškoma išsigelbėjimo ir tokiomis priemonėmis bandoma gelbėti biudžetą. Mes matom, kad perskirstymas ir mokesčių surinkimas nuo bendrojo vidaus produkto Lietuvoje atsilieka netgi nuo mūsų kaimynių - Lenkijos, Estijos. Tiesa, nuo latvių ne tiek daug skiriamės, bet ir jie jau daugiau surenka, nes įvedė „rimtesnius“ progresinius mokesčius“, - komentuoja prof. R. Lazutka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų3
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...