- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai vietoje Astravo atominės elektrinės (AE) plėtoti dujų jėgainę nesuprantamas, nes nenumatyta, kokios būtų pasekmės, jeigu Baltarusija sutiktų su tokiu pasiūlymu, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
„(Plano. - ELTA) nesupratau. Tokie dalykai turėtų būti labai rimtai apmąstyti. Jeigu teikiamas pasiūlymas, reikėtų pagalvoti ir apie kitus du žingsnius: koks bus atsakymas ir kokia situacija bus po to“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį sakė R. Dargis.
Jo vertinimu, ministro pirmininko pasiūlyme tokio apmąstymo trūko.
„Buvo išmesta teorinė idėja. Pritrūko paaiškinimo, ką siūlome toliau. Ar mes tada turėsime kažkokius rimtus energetinius santykius? Tarkime, Baltarusija priima mūsų pasiūlymą, ką darome toliau? Perkame iš jų elektrą? Kaip toliau strateguojame su jais bendradarbiavimą? Reiškia, kad mes su jais artėjame? Užsienio politikoje darome didžiulius pokyčius? Apie tokius dalykus reikia gerai pagalvoti“, –įsitikinęs R. Dargis.
ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais.
Vasario pradžioje Ženevoje patvirtintos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) išvados dėl Astravo AE. Konvencijos šalys patvirtino, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, netinkamai parengė poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją, netinkamai įvertino aikštelių alternatyvas, netinkamai konsultavosi su poveikį patirsiančiomis šalimis ir netinkamai priėmė galutinį sprendimą dėl elektrinės statymo, nepagrįsdama aikštelės pasirinkimo.
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija esą nemato.
„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, – tut.by citavo Baltarusijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktorių Vasilijų Poliuchovičių.
Tuo metu premjero kreipimasis į Baltarusiją sulaukė kritikos Lietuvoje tiek dėl abejotino paties siūlymo techninio pagrįstumo, tiek dėl to, kad jis nebuvo suderintas su Vyriausybe ir Prezidentūra.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.
„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – sekmadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį Seimo posėdyje atsakinėdamas į opozicijai kilusius klausimus, teigė nevertinantis premjero veiksmų ir tvirtino, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės nesikeičia. L. Linkevičius apskritai ragino nedramatizuoti situacijos dėl S. Skvernelio kreipimosi į Minską.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros energijos iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE.
Latvija ir energetinė nepriklausomybė
Be Latvijos neįsivaizduojama Lietuvos užsienio, gynybos ir energetinė politika, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, komentuodamas ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio mintį, kad latviai lietuviams dažnai yra konkurentai.
„Latvija - viena mūsų artimiausių kaimynių, su kuria turime be galo daug svarbių dalykų. Ekonomine prasme galime turėti tam tikrų skirtumų, bet pažiūrėkime, kiek turime bendrų dalykų. Užsienio politika Europos Sąjungoje yra formuojama su kaimynais. Gynybos politika formuojama su kaimynais. Energetika - neįsivaizduoju, kad Lietuva galėtų formuoti savo energetiką be Latvijos sistemos. Jungtys, gamyba, transportas. Išeiname į labai rimtą projektą „Rail Baltica“, kuris yra jungiantis visas valstybes.
Turime begales bendrų darbų, ir nuo to, koks bus mūsų požiūris vienų į kitus, mūsų valstybėje priklausys ir daug klausimų, kaip jie bus sprendžiami“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį vardijo R. Dargis.
Vis dėlto tai, kad ministro pirmininko žodžiai apie Latviją įgavo tokį rezonansą, rodo ir tam tikrą visuomenės nebrandumą, mano R. Dargis.
„Kai tenka rūpintis daugeliu klausimų, tai, be abejonės, kartais atsitinka tokie pasisakymai. (...) Lietuvoje labai dažnai skubame teisti, smerkti, bet iš esmės tai rodo, kad mes einame paviršiumi. Tokios aštrios reakcijos į tam tikrus įvykius, nebandymas pasižiūrėti truputėlį giliau, plačiau, tai rodo vėlgi, kad tam tikra branda mums dar turi ateiti“, - kalbėjo R. Dargis.
ELTA primena, kad Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis ažiotažą sukėlė portalo LRT.lt pacituoti premjero žodžiai. Kaip rašė LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, - tuomet kalbėjo premjeras.
Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.
Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras.
„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, - žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...