- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai pareikalavus Lietuvos pasiaiškinti dėl 2017 metų biudžeto projekto, finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad Komisija nori papildomos informacijos dėl Vyriausybės prašomos išimties - didesnio deficito, nuo kitų metų įgyvendinant naują socialinį modelį. Tuo metu Finansų ministerija teigia, jog Komisija neprašo papildomų paaiškinimų dėl biudžeto ir nekomentuoja spalio 17 dieną jai pateikto projekto - ji tik primena, kad suformavus naują Vyriausybę, ji turės dar kartą pateikti projektą.
„Jiems (Komisijai - BNS) niekas neužkliuvo, tiesiog mes prašome išlygos dėl struktūrinės reformos - socialinio modelio, todėl jie prašo paaiškinimų, ar gali duoti tą išlygą. Mes turime tik tokią informaciją, dar nėra jokio vertinimo, ir tai nieko nereiškia absoliučiai, nes jie vertins galutinai tuomet, kai nauja Vyriausybė pateiks biudžeto projektą“, - BNS sakė R.Budbergytė.
Pasak jos, svarbu, kad biudžeto projektas, kurį būsima nauja Vyriausybė ir Seimas turėtų koreguoti, nebūtų pablogintas.
„Dar ne laikas, jie tai padarys, kai bus nauja Vyriausybė. Mums reikėtų baimintis, kad nepadarytume blogiau negu dabar pateiktas biudžeto projektas. Mūsų siekis, kas bebūtų koalicijoje, tikrai prisilaikyti nustatytų reikalavimų, siekti mūsų vidutinio tikslo, nes gi svarbu, kokie rodikliai bus 2018 ir 2019 metais“, - tikino R.Budbergytė.
Finansų ministrės teigimu, ministerija dar negavo oficialaus EK kreipimosi - apie jį informavo Lietuvos finansų atašė Briuselyje.
Pasak viešai paskelbto Europos Komisijos kreipimosi, norima patikinimo, kad naujoji Vyriausybė kuo greičiau pateiks kitų metų biudžeto projektą bei patvirtins įsipareigojimus dėl tolesnio struktūrinių reformų įgyvendinimo.
„Mes siekiame patikinimų iš Lietuvos valdžios institucijų artimiausiomis dienomis, kad naujoji Vyriausybė kuo greičiau po to, kai pradės veiklą, pateiktų atnaujintą biudžeto projektą Komisijai ir Euro grupei ir jo kontekste patvirtintų savo įsipareigojimus tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą“, - rašoma EK laiške.
Finansų ministerija pranešė, kad suformavus naują Vyriausybę, Lietuva biudžeto projektą turės pakartotinai pateikti Komisijai, kaip ir numatyta procedūriniuose dokumentuose. Išvada dėl biudžeto projekto bus pateikta lapkričio mėnesį.
„Laiške Lietuvai EK patvirtina, kad gautas Lietuvos kreipimasis pasinaudoti ES Stabilumo ir augimo reglamente numatytu lankstumu, vykdant struktūrines reformas - socialinį modelį. Kartu Komisija atkreipia dėmesį, kad galutinis biudžeto projekto ir struktūrinių reformų įvertinimas bus pateiktas, kai jau naujojo Seimo suformuota Vyriausybė pakartotinai pateiks biudžeto projektą ir patvirtins struktūrinių reformų tęstinį įgyvendinimą“, - pranešė ministerija.
Seimui pristatydama kitų metų biudžeto projektą, R.Budbergytė spalio viduryje teigė, kad dėl socialinio modelio ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo 2017 metais viešojo sektoriaus deficitas sudarys 0,8 proc. BVP.
Šių metų Lietuvos biudžetą pirmą kartą vertinusi EK pernai lapkritį pareiškė matanti rizikos, kad jo išlaidos 2016 metais viršys pajamas daugiau nei numatyta. Briuselis baiminosi, kad Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, jog struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP. Briuselio vertinimu, Vyriausybė pernelyg optimistiškai prognozavo ekonomikos augimą.
Lietuva tuomet aiškino, kad EK prie pajamų nepriskaičiuoja įplaukų, kurias tikimasi surinkti iš geresnio mokesčių administravimo.
Lietuva ir Ispanija antradienį paprašytos pateikti atnaujintus biudžetus, nes abiejose šalyse vyksta naujos vyriausybės formavimo procesas.
Komisija pateikti paaiškinimus prašo ir Belgijos, Portugalijos bei Ispanijos. EK ypač susirūpinusi, kad Italija, Kipras bei Suomija nesilaiko Europos Sąjungos tikslų.
EK siekia iki pirmadienio patvirtinti arba atmesti biudžetų projektus, kuriuos euro zonos narės pateikė spalio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...