- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešėlinė ekonomika Lietuvoje išlieka didelė ir nepaisant ekonomikos augimo traukiasi lėtai. Net pusė Lietuvos žmonių atsigręžtų tiek į šešėlinę darbo, tiek į prekių rinką pablogėjus jų finansinei situacijai, o rajonų ir miestelių gyventojai tokiu atveju šešėlį rinktųsi dažniau nei didžiųjų miestų. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas, atliktas remiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis.
Net šeši iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. O net 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų. Trys iš dešimties teigė turintys draugų ar pažįstamų šešėlinėje darbo rinkoje.
„Dažniausiai šešėlinėje rinkoje perkamos prekės ir paslaugos išsiskiria dviem bruožais: arba tai yra prekės, kurios sudaro didelę vartojimo prekių krepšelio dalį, pavyzdžiui maistas ar drabužiai, arba tai yra stipriai apmokestintos prekės, tokios kaip tabako ir alkoholio produktai, degalai. Tai patvirtina ir duomenys,” teigia tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas. 31 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius metus šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. – drabužių, 25 proc. – grožio paslaugų, 23 proc. – automobilių remonto paslaugų, 17 proc. – cigarečių, 18 proc. – statybų ir remonto darbų, 17 proc. – vaistų ir maisto papildų. Apie trečdalį respondentų teigė, kad jų draugai ir artimieji nelegaliai perka cigarečių ir alkoholio produktų, o kas ketvirtas – degalų.
Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia palyginti su kitomis šalimis.
Pagrindinė šešėlio priežastis siejama su mokesčiais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės renkasi šešėlines prekes ir paslaugas, nes legalios yra pernelyg brangios. Lietuvoje taip manančiųjų daugiausia, net devyni iš dešimties, palyginti su 83 proc. Estijoje, 75 proc. Latvijoje, apie 70 proc. Lenkijoje ir Čekijoje bei 66 proc. Švedijoje.
Anot daugumos apklaustųjų visose šalyse, mokesčiai yra esminė priežastis, kuri skatina žmones pirkti prekes nelegaliai ar dirbti šešėlyje. Taip teigia vidutiniškai apie 64 proc. respondentų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Čekijoje, o Švedijoje – 42 proc. Būtent šios priežastys kaip pagrindinės įvardijamos ir kituose tarptautiniuose tyrimuose.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį vaidina ir šalies pajamų lygis bei prekių įperkamumas, o pajamų lygiui įtakos turi darbo našumas ir ekonominės sąlygos. Pastebima bendra tendencija, kad augant ekonomikai ir pajamoms žmonės vis labiau gali įpirkti prekes legaliai, todėl šešėlinė ekonomika traukiasi.
„Visgi svarbu suprasti, kad žmonės yra linkę atsigręžti į šešėlį sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia palyginti su kitomis šalimis. Be to, Lietuvos rajonų gyventojai tokiu atveju dažniau rinktųsi šešėlį nei didžiuosiuose miestuose. Taip pat matome, kad mažėjant pajamoms daugėja atsakiusiųjų, kad svarstytų šešėlį. Tai yra priminimas politikams, kad ekonomines politikos priemonės, pavyzdžiui, mokesčiai, turi būti vertinamos ne vien spartaus ekonomikos augimo fone, bet ir apmąstant žmonių elgesį ekonominio nuosmukio ar sulėtėjimo sąlygomis,” pabrėžia Vytautas Žukauskas.
LLRI teigia, kad esant didelėms ekonominėms paskatoms veikti šešėlyje, t. y. kai skirtumai tarp oficialios ir neoficialios algos bei prekių ir paslaugų kainų legalioje ir šešėlinėje ekonomikoje yra reikšmingi, o pajamų lygis – žemas, nei griežtos bausmės, nei didelė tikimybė būti pagautiems neduos laukiamų rezultatų mažinant šešėlio.
„Kova su šešėliu yra labiausiai veiksminga ne tuomet, kai šešėlinė veikla yra visiškai panaikinama ar užkardoma, o tuomet kai ekonominė veikla ištraukiama iš nelegalios ir įtraukiama į legalią, mažinant mokestinę ir reguliatyvinę naštą,” teigia Žilvinas Šilėnas LLRI prezidentas. „Reikia padėti žmonėms legalizuoti savo veiklą, o ne priversti tiesiog ją nutraukti“ reziumuoja p. Šilėnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...