- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
-
Šimtmečiui skirtą monetą išleido trys Baltijos valstybės
Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę.
Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota supinta kasa, kuri išsišakoja į Lietuvos, Latvijos ir Estijos herbus. Ši moneta yra vienoda, skiriasi tik nacionalinėje pusėje užrašytas šalies pavadinimas.
„Šiuolaikinės pinigų leidybos istorijoje mes susiduriame su tuo atveju, kada trijų valstybių centriniai bankai išleidžia vieną monetą. Euro zonos istorijoje yra buvę, kada kelios valstybės išleidžia vieną monetą - Vokietija ir Prancūzija taikos metinėms paminėti. Trys valstybės niekada nėra to dariusios“, - monetos pristatyme teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad moneta cirkuliuos visoje euro zonoje.
„Be tradicinių euro monetų su nacionalinėmis pusėmis, Europoje cirkuliuos ir netradicinė šimtmečio moneta su trijų Baltijos valstybių nacionalinėmis pusėmis“, - teigė jis.
Lietuvoje ir Latvijoje trečiadienį moneta išleista 1 mln. vienetų tiražu, o Estijoje - 500 tūkst.
Monetos dizaino konkursas vyko pernai pavasarį. Monetos dizainą galėjo išrinkti gyventojai - beveik trečdalis iš 14 tūkst. balsavusiųjų pasirinko Justo Petrulio monetą „Baltijos sesės“.
Moneta yra pirmoji, sukurta J. Petrulio. „Jausmas, kai sužinojau (kad laimėjau - ELTA), buvo nepakartojamas“, - sakė jis.
Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski monetos pristatyme teigė, kad monetos dizainas yra labai simboliškas ir pažymi Baltijos šalių vienybę.
„Kai žvelgiu į monetos dizainą, manau, kad jis yra labai simboliškas“, - teigė ambasadorė.
Latvijos ambasados pirmasis sekretorius Ivaras Liepniekis monetos pristatyme teigė, kad tiki euro kaip valiutos ilgaamžiškumu, ir pabrėžė, jeigu valiuta kada nors pasikeis, kad tai būtų tik pačių valstybių noru.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...