- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nuspręsta didžiuosius konteinerinius laivus, vadinamuosius „dičkius“, pagal rinkliavas prilyginti vidutiniams laivams.
Neįtikėtinai dideli laivai
Pagrindinis rodiklis, kuris nusako laivo dydį yra bendras tonažas - suminis visų laivo patalpų dydis. Šis aiškinimas apie bendrąjį tonažą itin svarbus, nes Vyriausybė priėmė nutarimą visus didžiuosius konteinerinius laivus skaičiuojant laivų rinkliavas laikyti ne didesniais nei 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.
Iki šiol didžiausias į Klaipėdos uostą atplaukęs konteinerinis laivas yra 366 metrų ilgio ir 48 metrų pločio „MSC Topaz“. Jo bendras tonažas 141 tūkst. 754 tonos.
Antras pagal dydį apsilankęs Klaipėdos uoste yra 363 metrų ilgio „MSC Francesca“. Jos bendras tonažas 131 tūkst. 771 tona.
Kad suprastume, kokio tai yra dydžio laivai reikia žvilgtelėti į Lietuvos laivų registrą. Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo registruota 100 laivų. Bendras jų tonažas siekė 364 tūkst. 28 tonas. Tai yra kaip 2,5 „MSC Topaz“ laivo. Arba „MSC Topaz“ pagal dydį yra beveik toks pats, kaip Lietuvos jūrų registre registruoti 6 „DFDS Seaways“ jūrų keltai. Jų bendras tonažas - 142 tūkst. 933 tonos. Neįtikėtina, koks didelis yra „MSC Topaz“ laivas.
Gdanske rinkliavos mažesnės
Tačiau beveik 142 tūkst. tonų atplaukus į Klaipėdos uostą virs 60 tūkst. tonų. Visiems didesniems kaip 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo laivams Lietuvoje bus taikomas maksimalus 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydis skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas.
Tai reiškia, kad visiems didesniems nei 60 tūkst. tonų talpos konteineriniams laivams rinkliavos Klaipėdos uoste gerokai sumažės. Iki šiol jos buvo neproporcingai didelės palyginti su kitais uostais.
Viename pagrindinių Baltijos jūros konteinerių skirstymo centre Gdanske rinkliavos yra beveik tris kartus mažesnės nei Klaipėdoje.
Bendro 131 tūkst. 771 tonos tonažo „MSC Francesca“, nors ir atplaukdama į Klaipėdą pustuštė sumokėdavo 72,1 tūkst. eurų rinkliavų. Toks pats laivas Gdansko uoste mokėdavo 25,1 tūkst. eurų. Netgi ir pritaikius maksimalų 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydį „MSC Francesca“ vis tiek sumokės 36,3 tūkst. eurų rinkliavų. Bet palyginti su Gdansko uostu, tai jau bus maždaug „padorus“ skaičius.
Nenori prarasti „dičkių“
Galima ir nieko nedaryti, galvoti, kad didieji laivai vis tiek plauks į Klaipėdą ir konteinerių krova augs taip, kaip augo šiais metais. Nuo 38 tūkst. TEU konteinerių sausį iki beveik 82 tūkst. TEU konteinerių per mėnesį rugpjūtį.
Iš viso per 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 531 tūkst. 444 TEU konteinerių, kai pernai per visus metus jų buvo 472 tūkst. 998 TEU.
Bet su rinkliavomis, kaip ir su mokesčiais, jų negalima beprotiškai didinti, nes verslas išeis kitur, o mokesčių mokėtojai ners į šešėlį. Palikus neadekvačiai dideles rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, jie Klaipėdos uoste ilgai nesilaikytų. Tos linijos, kurios jau susiformavo „Klaipėdos Smeltę“ valdančios MSC grupės dėka, bet kada gali pasukti kitur, kad ir į tą patį Gdanską.
Juo labiau, kad Klaipėdos uoste nėra pakankamų gylių, kad būtų galima pilnai pakrauti didelius laivus. Realiai tai daryti ir nebūtų reikalo, nes linijiniai laivai niekada pilnai nepasikrauna ar neišsikrauna viename uoste.
Vertindama tai, kad konteinerių gabenimo verslas Klaipėdoje turėtų perspektyvas, Susisiekimo ministerija ir pasiūlė mažinti rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, nepriklausomai nuo jų dydžio skaičiuojant jas iki 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.
Vertinama, kad dėl tos nuolaidos Klaipėdos uostas per metus negaus iki 750 tūkst. eurų rinkliavų. Tačiau atsiradus naujiems laivams, naujoms linijoms tikimasi papildomai į Klaipėdą kasmet pritraukti maždaug 3,5 mln. eurų didesnių pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...