- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Baltarusija imtųsi idėjos pertvarkyti Astravo atominę elektrinę (AE) į dujinę jėgainę, Lietuva galėtų būti Baltarusijos advokatė ir partnerė Minskui ieškant tam reikalingų investicijų, sako ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis.
Premjeras apie tai kalbėjo savo, kaip kandidato, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo programos pristatyme Rytų Europos studijų centre.
„Nesinorėtų man šiandien kalbėti apie tai, kad sustabdyti šitą monstrą (Astravo AE. - ELTA) buvo galima tada, kai jis tik gimė, arba dar prieš gimimą, nedarant komunikatų, sprendimų, tikintis, kad jis niekada nebus pastatytas. (...) Nuoširdžiai sakau, tai (nusiųsti Baltarusijai siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujinę. - ELTA) nėra vien mano idėja, be specialistų tikrai to nebūčiau padaręs. Bet aš noriu užtikrinti, kad jeigu įvyktų taip, jog tas branduolinis objektas pradės funkcionuoti, ir jeigu ten įvyktų branduolinis incidentas, - noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos piliečių akis, kad padariau viską, jog to išvengtume. Taip, šiandien tai yra paskutinis šiaudas. (...) Tikrai nenorėjau to daryti iki rinkiminės kampanijos pabaigos, tačiau laikas spaudžia, ir teko tai padaryti“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Ministro pirmininko teigimu, Baltarusijai pateiktas pasiūlymas racionalus, nors keičiant AE iš elektrinės į dujinę išeitų panaudoti ne visą jau sukurtą infrastruktūrą.
„Reikėtų ieškoti investicijų. Bet Lietuva vėlgi gali galbūt būti šioje vietoje Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo būdų ir šaltinių. Taip, mes galime šiandien Baltarusijai pasiūlyti nepriklausomą dujų tiekimą per Klaipėdos terminalą ir (tuo pačiu. - ELTA) spręsti ir savo klausimą, kadangi pusė terminalo pajėgumų neišnaudojama. Jeigu Baltarusija deklaruoja, kad reikia diversifikuoti energetinių šaltinių tiekimą į tą valstybę, kad nebūtų priklausoma nuo Rusijos šaltinių, tai mes siūlome alternatyvų tiekimą“, - sakė S. Skvernelis.
Premjeras sakė, kad sėkmingų tokios konvergencijos pavyzdžių pasaulyje būta.
Pasak S. Skvernelio, iš Baltarusijos oficialaus atsakymo dar nėra.
„Bet jeigu bus motyvuotas atsakymas - nes be pasiūlymo dar yra ir pakvietimas mūsų energetikos ministrams susitikti, jeigu būtų bent jau kažkoks teigiamas pasvarstymas, - galima tuo keliu toliau eiti ir stabdyti procesą, kol dar nėra įtrauktas branduolinis kuras. Po to iš esmės kelio atgal nebus“, - kalbėjo premjeras.
ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis - 2020-aisiais.
Vasario pradžioje Ženevoje patvirtintos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) išvados dėl Astravo AE. Konvencijos šalys patvirtino, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, netinkamai parengė poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją, netinkamai įvertino aikštelių alternatyvas, netinkamai konsultavosi su poveikį patirsiančiomis šalimis ir netinkamai priėmė galutinį sprendimą dėl elektrinės statymo, nepagrįsdama aikštelės pasirinkimo.
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija esą nemato.
„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, - tut.by citavo Baltarusijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktorių Vasilijų Poliuchovičių.
Tuo metu premjero kreipimasis į Baltarusiją sulaukė kritikos Lietuvoje tiek dėl abejotino paties siūlymo techninio pagrįstumo, tiek dėl to, kad jis nebuvo suderintas su Vyriausybe ir Prezidentūra.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad S. Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai buvo nesuprantamas, nes nenumatyta, kokios būtų pasekmės, jeigu Baltarusija sutiktų su tokiu pasiūlymu.
„Buvo išmesta teorinė idėja. Pritrūko paaiškinimo, ką siūlome toliau. Ar mes tada turėsime kažkokius rimtus energetinius santykius? Tarkime, Baltarusija priima mūsų pasiūlymą, ką darome toliau? Perkame iš jų elektrą? Kaip toliau strateguojame su jais bendradarbiavimą? Reiškia, kad mes su jais artėjame? Užsienio politikoje darome didžiulius pokyčius? Apie tokius dalykus reikia gerai pagalvoti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo poizicija“ R. Dargis.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.
„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, - sekmadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį Seimo posėdyje atsakinėdamas į opozicijai kilusius klausimus, teigė nevertinantis premjero veiksmų ir tvirtino, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės nesikeičia. L. Linkevičius apskritai ragino nedramatizuoti situacijos dėl S. Skvernelio kreipimosi į Minską.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...
-
Vėjo jėgainės avarija: tyrimas tebevyksta2
Kovo pradžioje griausmingai subyrėjusios ir kelių kilometrų spinduliu aplinkui gyvenančius žmones išgąsdinusios vėjo jėgainės avarijos aplinkybės iki šiol nežinomos. ...
-
Lietuvos pašto pelnas 2023 m. siekė 5,1 mln. eurų4
Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokie pelningi metai leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividend...