- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trijų Baltijos šalių premjerai prašo Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.
Trys premjerai penktadienį laišku kreipėsi į EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį) bei Lenkijos premjerę Ewą Kopacz (Evą Kopač).
„Tikimės, kad Lenkijos ministrė pirmininkė atkreips dėmesį į reikšmingo visoms 4 šalims projekto finansavimą“, - pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot jo, dėl laiško su Latvijos ir Estijos premjerais susitarta balandžio 10 dieną Vilniuje, Baltijos valstybių Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime. Anot premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, sprendimą dėl GIPL finansavimo tikimasi rasti iki gegužės 17 dienos.
534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui EK pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.
Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai rugpjūtį paskelbė, kokiomis dalimis Baltijos šalys ir Lenkija turi finansuoti dujotiekį: Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija - 29,4 mln. eurų, o Estija - 1,5 mln. eurų.
Neoficialiomis BNS žiniomis, Lenkija reikalauja didesnės kompensacijos.
Dujotiekio projekto kaštus jau patvirtino ACER - kiekviena projekto dalyvė turi priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl jo finansavimo.
Bendrovė „Amber Grid“ jau paskelbė dujotiekio projektavimo konkursą - jos trasos Lietuvoje ilgis - apie 170 kilometrų, jį numatoma nutiesti iki 2019 metų pabaigos.
558 mln. eurų preliminarios vertės dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Lietuvos įmonė į projektą investuos 136 mln. eurų, iš jų 80,3 mln. eurų tikimasi gauti iš ES fondų.
Baltijos premjerų laiške taip pat teigiama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos sistema tebėra vienas svarbiausių prioritetų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą4
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų2
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...