- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis jaunų žmonių iš mažesnių miestų ir miestelių stengiasi kuo greičiau išvažiuoti į didesnius miestus, dairosi į užsienio šalis, tačiau yra ir entuziastų, Lietuvos kaime matančių neblogas perspektyvas. Vienas tokių – Drąsius Palionis. 24-erių metų vaikinas prieš metus baigęs ekologijos studijas Aleksandro Stulginskio universitete, grįžo į gimtąjį Kapčiamiestį (Lazdijų raj.) ir pradėjo auginti prancūziškus ruduosius mėsinius viščiukus. Šiuo metu jo ūkyje – 6,5 tūkst. naminių paukščiukų.
Sultingesnė ir vertingesnė mėsa nei broilerių
D.Palionis dar studijuodamas nutarė, kad po mokslų grįš į kaimą ir pabandys kurti savo ūkį. Tiesa, kuo konkrečiai užsiims, būsimas ūkininkas nebuvo apsisprendęs. Auginti prancūziškus ruduosius viščiukus jam pasiūlė kaimynystėje ūkininkaujanti Rūta Cimakauskienė. Moteris D.Palioniui ne tik suteikė daug žinių apie šiuos naminius paukščius, bet ir pasiūlė jungtis į žemės ūkio kooperatyvą „Nemuno slėnio tradicijos“. Dabar šiame kooperatyve – trys ūkiai. „Suvienijus jėgas, kur kas lengviau realizuoti produkciją. Galime užsakovui pasiūlyti didesnį kiekį viščiukų nei dirbdami po vieną. Pirkėjai taip pat patenkinti, nes užtikriname nenutrūkstamą produkcijos tiekimą“, - kooperatyvo privalumus vardija vaikinas.
Nors daugelis Lietuvos ūkininkų vis dar bijo jungtis, tačiau, pasak D.Palionio, būtent toks bendradarbiavimas lazdijiškiams atvėrė kelią į didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Šiuo metu kooperatyvo „Nemuno slėnio tradicijos“ nariai tris kartus per savaitę prekybai paruošia po 700 rudųjų viščiukų.
„Ši vištiena, palyginti su Lietuvoje dažniausiai auginamų broilerių mėsa, yra gerokai sultingesnė ir maistingesnė. Joje – mažiau lipidų ir riebalų, o raumenyse – vandens. Užtat yra daugiau naudingųjų medžiagų. Tai mėsa išsiskirianti dideliu proteinų kiekiu. Norint pasisotinti, jos pakanka dukart mažiau. Taigi, ypač tinkama žmonėms, kurie laikosi dietos“, - kodėl Lazdijų rajono ūkininkai nusprendė auginti prancūziškus ruduosius mėsinius viščiukus, atskleidžia D.Palionis.
Beje, pati vertingiausia šių viščiukų mėsa būna, kai jie užauga nuo 1,5 kg iki 2,5 kg. Tokį svorį jie pasiekia maždaug per tris mėnesius. Tai dar vienas rudųjų vištų skirtumas nuo įprastų Lietuvoje broilerių, kurie pramoniniuose paukštynuose auginami vos 38 dienas.
Kompiuterizuotas ūkis
D.Palionis perka vienadienius viščiukus, kurie perinami Lietuvoje iš kiaušinių, atkeliavusių iš Prancūzijos. Mat ši mėsinių paukščiukų veislė yra išvesta Prancūzijoje maždaug prieš 50 metų ir šioje šalyje itin populiari. Patiekalai pagaminti iš rudųjų mėsinių viščiukų mėsos Prancūzijoje prilyginami austrėms, pelėsiniam sūriui ar žąsų kepenėlių paštetui.
Vis dėlto, kad ūkininkai Lietuvos vartotojams galėtų pasiūlyti kokybiškos vištienos, neužtenka tik įsigyti išskirtinės veislės paukščiukų. Vaikino ūkyje viščiukai bėginėja erdviose paukštidėse ir kai nori išeina į lauką. Be to, yra lesinami natūraliais, iš grūdų ir kukurūzų pagamintais, pašarais.
Įdomu tai, kad D.Palionio ūkyje – ne tik išskirtinės veislės naminiai paukščiai, bet ir moderni technika, kompiuterizuotos vištidės. Robotas viščiukams paduoda pašarus, vandenį, reguliuoja patalpų temperatūrą ir kai reikia jas išvėdina. Po trijų mėnesių, kai viščiukai išvežami į skerdyklą, traktoriukas išplauna vištides ir jas išdezinfekuoja.
Jaunasis ūkininkas sako, kad kompiuterizavus vištides, kur kas lengviau dirbti, todėl ūkyje jis tvarkosi vienas. „Pradžia nebuvo lengva, nes reikėjo nemažų investicijų, tačiau daug padėjo tėtis. Prieš įrenginėdamas patalpas buvau visai žalias, nežinojau nuo ko pradėti. Tad dažnai kreipdavausi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie patarė, kaip įsirengti vištidę. Nemažai naudingų patarimų išgirdau ir apie viščiukų auginimą“, - pasakoja D.Palionis.
Rudųjų vištų augintojas sako, kad nors ūkį įkūrė tik prieš metus, tačiau jau planuoja plėtrą, nes nenusivylė nei gyvenimu kaime, nei šiuo verslu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...