- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas liko tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų – neatsirado pakankamai jaunuolių, norinčių tapti inžinieriais ir technologais.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas BNS sakė, kad daugiausiai neužimtų valstybės finansuojamų vietų liko inžineriniuose ir technologiniuose moksluose.
„Kolegijose liko daugiau kaip 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, universitetuose – apie 800. Pusė jų ir yra inžineriniuose ir technologiniuose moksluose, o kitos – daugelyje grupių po truputį“, – BNS pirmadienį sakė P. Žiliukas.
Jis sakė, kad menką inžinerinių ir technologinių mokslų populiarumą tarp stojančiųjų buvo galima prognozuoti, įvertintus egzaminų pasirinkimus.
„Tai labai smarkiai koreliuoja su valstybinių brandos egzaminų pasirinkimu, nes matėsi, kad, tarkime, chemijos egzaminą laikė tik 5 proc. abiturientų. (...) Pagal egzaminų pasirinkimą matosi, kad asmenų, kurie gali studijuoti minėtas studijas, nepakanka. Norėdami studijuoti tai, ką nori, stojantieji geriau rinkosi mokamas studijas“, – aiškino P. Žiliukas.
Pirmakursių skaičius mažėja
Per bendrąjį priėmimą šiemet į universitetus ir kolegijas įstojo mažiau pirmakursių nei pernai, rodo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pirmadienį paskelbti duomenys.
Šiemet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradės 20 805 pirmakursiai (2017 metais – 21 448), iš jų 12 787 – šių metų abiturientai.
Anot ministerijos, 10 803 pirmakursių priimta į universitetus (2017 metais – 11 413), 10 002 – į kolegijas (2017 metais – 10 035).
Į valstybės finansuojamas vietas ir vietas su studijų stipendijomis įstojo 12 112 pirmakursių, į valstybės nefinansuojamas vietas – 8 693.
Daugiausia studijų sutarčių pasirašyta Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Norintieji studijuoti kolegijose daugiausia rinkosi Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijas.
Pagal darbo rinką didino finansavimą
ŠMM atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į rinkos poreikius, šiemet 30 proc. padidintas priėmimas į gyvybės mokslus universitetuose ir stojantieji užpildė visas vietas.
„Šiemet, atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, apie 50 proc. padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose, taip pat 8 proc. – matematikos ir fizinių mokslų studijų vietų skaičius universitetuose, tačiau stojantieji į jas neužpildė visų papildomai skirtų valstybės finansuojamų vietų“, – konstatuoja ŠMM.
„Nepakankamą stojančiųjų skaičių į šias studijų kryptis daugiausia lėmė mažas matematikos, informatikos baigiamojo brandos egzamino populiarumas tarp bendrojo lavinimo mokyklų absolventų“, – aiškina ministerija.
Anot ŠMM, siekdama ateityje didinti visuomenei svarbių studijų krypčių populiarumą, Vyriausybė numato skirti finansavimą STEAM centrams, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldos lėšomis bus pradėtas kurti Mokslo sklaidos centras Kaune, Nemuno saloje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Suskaičiavo: pigesnių Velykų Lenkijoje ieškantiems lietuviams teks nusivilti
Atvykus į Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančius Suvalkus, miestelio turguje girdisi lietuviški balsai. Užsukus į vietinę maisto prekių parduotuvę, balsai dar garsesni. Lietuviai į Lenkiją vis dar traukia įsigyti pigesnių prekių. Patikrinus...
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...