.png)
- Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujineų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirmą šių metų pusmetį augo tekstilės, odos ir drabužių eksportas
Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių eksportas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik aštuoniais procentais. Pramonininkai sako, užsakymų netrūksta, darbo vietų būtų, tik kvalifikuotų darbuotojų sunku rasti.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas sako, kad situacija Ukrainoje ir Rusijos sankcijos mūsų lengvosios pramonės beveik nepalietė. Į Rusiją keliauja maždaug aštuoni procentai visos eksportuojamos produkcijos. Kai kurie verslininkai prognozuoja, kad ateityje gamyba vis dėl to gali mažėti keliais procentais.
„Mes tikrai nestojame šalia mūsų kolegų maistininkų, jų problemos daug kartų didesnės negu mūsų, bet vis tiek tai yra precedentas“, – sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Aurimas Palevičius.
„Tam tikras ekonomikos sulėtėjimas Europoje pasijaus vartojimui, pasijaus kito pusmečio ar metų mūsų klientų užsakymams. Lietuvos vartotojai gana jautriai reaguoja į tą aštrią situaciją, ir vartojimas turėtų šiek tiek mažėti“, – teigia įmonės „Audimas“ valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis.
Tačiau didesnis galvos skausmas gamintojams – kur rasti darbuotojų. Moteriškus viršutinius drabužius siuvančios bendrovės vadovas sako, kad užsakymų – per akis, tik dirbti nėra kam. Verslininkai Vyriausybę ragina atnaujinti ir stiprinti profesinio rengimo centrus, finansuoti tekstilės inžinierių rengimą universitetuose.
Premjeras verslininkus giria už pažangą ir sako, kad gamintojų sprendimas lengvosios pramonės produkciją eksportuoti į išsivysčiusias šalis yra teisingas.
„Šita pramonė vystosi labai sparčiai, eksportas sudaro nuo 90 iki 99 procentų ir, svarbiausia, kad čia yra didelės investicijos į naujas technologijas“, – tvirtina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Europos profesinio mokymo plėtros centras prognozuoja, kad iki 2025-ųjų Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių sektoriuje dirbs apie 30 tūkstančių žmonių. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių eksportas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik aštuoniais procentais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...