- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie nepersidirba, sėkmingiau kopia karjeros laiptais ir yra dažniau įvertinami premijomis. Kodėl dirbti pernelyg daug nėra gerai, portale bbc.com aptaria apžvalgininkas Markas Johansonas.
Stuartui Nomimizu persikėlus gyventi iš Birmingamo (Anglija) į Tokiją (Japonija), Jungtinėje Karalystėje likusi jo šeima ir draugai ėmė nerimauti – ne tik dėl to, kad retai besusimatydavo, bet ir todėl, kad Stuartas, rodėsi, visąlaik darbe – nuo ankstyvo ryto iki išnaktų. Jiems buvo sunku patikėti, kad dirbti tiek valandų, kiek Stuartas teigė dirbantis, apskritai įmanoma.
Persidirbus gresia karoshi
Norėdamas juos įtikinti, kad neperdeda, vyras nusprendė nufilmuoti vieną savo – Tokijo finansų sektoriaus „algažmogio“ – gyvenimo savaitę. Vaizdo įrašą jis paskelbė internete, idant visi, trokštantys susipažinti su jo naujuoju gyvenimo būdu, galėtų tai padaryti.
„Youtube“ kanale įrašas išplito akimirksniu, surinkdamas daugiau kaip milijoną peržiūrų. Įraše apžvelgiama viena finansų sektoriuje „karščiausio“ metų laikotarpio, kuris trunka nuo sausio iki kovo, savaitė – nuo pirmadienio iki šeštadienio. Per šią savaitę S. Nomimizu 78 valandas dirbo, 35 – miegojo (paskui Stuartas dar šešias valandas padirbėjo sekmadienį, tik įraše to jau nematyti).
Kaip pasakoja S. Nomimizu, pasibaigus „karštajam“ laikotarpiui, praktiškai visi biuro darbuotojai ne juokais sunegaluoja. Jis ir pats teigia sykį dėl išsekimo nualpęs.
Vis dėlto, pasak S. Nomimizu, jo padėtis dar nėra pati blogiausia. Daugelyje Tokijuje veikiančių bendrovių besaikis darbo krūvis yra įprastas – darbuotojai tokiomis sąlygomis dirba kasdien, ištisus metus. Japonų kultūroje nesibaigiančios darbo valandos yra toks savaime suprantamas reiškinys, kad japonai net turi žodį, reikšiantį mirtį nuo persidirbimo, – karoshi.
Praėjusį spalį Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija paviešino pirmąją vyriausybės parengtą karoshi ataskaitą. Joje nurodoma, kad beveik ketvirtadalyje (23 proc.) Japonijos įmonių kai kurie darbuotojai per mėnesį išdirba daugiau kaip 80 valandų viršvalandžių.
„Japonai nepaprastai gerbia savo kolegas, tačiau atvirai pasikalbėti nesugeba, – sako S. Nomimizu. – Todėl pavaldiniai iš biuro dažniausiai neišeina tol, kol neišeina pats vadovas. O vadovai linkę užsibūti labai ilgai.“ 26-erių vyras paaiškina, kad jei iš biuro išeitų pirmas, nebebūtų laikomas komandos dalimi.
M. Johansonas kelia klausimą, ar nenuilstantieji japonai iš tiesų yra produktyvesni už kitų pasaulio šalių darbuotojus? Kažin. Abejones patvirtina ir daugybė pastaruoju metu atliekamų tyrimų. Randama vis daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad dirbdami viršvalandžius mes gadiname sau sveikatą, susiauriname savo karjeros galimybes, be to, dėl mūsų dirbamų viršvalandžių mažėja bendras mus įdarbinusios įmonės produktyvumas.
Mažiau yra daugiau
Dar viena šalis, itin garsėjanti darbuotojų polinkiu dirbti viršvalandžius ir vengti poilsio, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Neseniai bendrovės „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, vidutinė visu etatu dirbančio žmogaus darbo savaitė JAV trunka 47 valandas, t. y. ji beveik visa darbo diena ilgesnė už įprastą darbo savaitę. Taip pat išsiaiškinta, kad beveik kas penktas (18 proc.) darbuotojas dirba 60 arba dar daugiau valandų per savaitę.
Kito panašaus tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus biurų „gyventojai“ buvo rečiau įvertinami premijomis negu jų kolegos, neviršijantys įprasto darbo valandų skaičiaus.
„Nustatėme, kad daugiau laisvadienių – 11 arba daugiau dienų iš eilės – imantys darbuotojai turi daugiau galimybių būti paaukštinti arba gauti premiją, negu tie, kurie ima 10 arba mažiau laisvadienių, – sako tyrimo vadovė Katie Denis. – Taigi, jei žmogui nerūpi karjera, – o koreliacijos tarp išdirbtų valandų skaičiaus ir sėkmės darant karjerą nenustatyta, – kodėl jis tiek dirba?“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...