- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbuotojų, pernai spalio mėnesį gavusių minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje per metus sumažėjo 28 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio mėnesį šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) MMA ir mažesnį ikimokestinį darbo užmokestį (bruto) gavusių darbuotojų buvo 123 tūkst. (10,9 proc. visų darbuotojų) ir, palyginti su 2017 m. spalio mėnesiu, jų sumažėjo 28 tūkst. (2,7 proc.). Dauguma (98 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.
Praėjusių metų spalį visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 25,5 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje - 2,2 proc. (6,6 tūkst.), privačiajame - 2,7 proc. (18,9 tūkst.).
Palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje sumažėjo 0,8 proc.: viešajame sektoriuje - 0,8 proc., privačiajame - 0,7 proc.
Įtakos tam turėjo nuo praėjusių metų sausio 1 dienos padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams ir kitos priežastys.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, jų skaičius praėjusių metų spalio mėnesį sudarė 9 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 1,2 proc. daugiau nei pernai.
Visą darbo laiką dirbę 450 eurų ir mažiau gavę darbuotojai sudarė 11,4 proc. visų šalies ūkio darbuotojų, arba 5,5 proc. mažiau nei prieš metus.
Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 eurų ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 4 048 darbuotojais ir siekė 15 421 (iš jų privačiajame sektoriuje - 12 986, viešajame - 2 435). Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 613), informacijos ir ryšių veiklos (2 493), apdirbamosios gamybos (2 403) įmonėse.
Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 1,6 proc. Palyginti su ankstesniais metais, tokių darbuotojų dalis sumažėjo 0,6 proc.
7,4 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1 601 eurą. Per metus jų dalis padidėjo 2,5 proc.
Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 10,4 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,9 proc. mažiau nei prieš metus.
Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 eurą ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50-249 darbuotojus, - 33,5 tūkst. arba 2,5 proc. daugiau.
Praėjusių metų spalio mėnesį pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 546,2 eurų, antras ketvirtadalis - nuo 546,3 iki 785,9 eurų, trečias - nuo 786 iki 1 131 eurų, paskutinis ketvirtadalis - 1 131,1 eurų ir daugiau.
Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė - 1 319,2 eurų - buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia - apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (520 eurų) įmonėse.
Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (954 eurų) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 63,7 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse - 87 proc., meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo - 78,5 proc., palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...