Bankų pajamų padidėjimą iš įmonėms pasiūlytų paslaugų krepšelių ir taikyto sąskaitos tvarkymo įkainio atsvėrė sumažėjimas iš komisinių atlyginimų už lėšų įskaitymą.

Paslaugų krepšeliai

"Tyrimas atskleidė, kad pernai pasiūlyti įvairūs mokėjimo paslaugų krepšeliai padeda sutaupyti. Vis dėlto dar kone kas antras klientas liko prie senojo atsiskaitymo būdo, kai mokama už kiekvieną paslaugą atskirai. Daugeliu atveju tokie klientai permoka – neretai net dvigubai. Todėl dar kartą ragintume gyventojus įvertinti savo pasirinkimą. Mes savo ruožtu, siekdami dar labiau paskatinti keisti mokėjimo įpročius ir pasirinkti racionaliausią mokėjimo paslaugų pasiūlymą, rudenį peržiūrėsime pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos nustatymo metodiką ir pačią jo kainą", – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, kaip numato teisės aktai, tai bus daroma po konsultacijų su visuomene, įskaitant ir rinkos dalyvius. Tyrimo duomenimis, įvairius mokėjimo paslaugų krepšelius 2017 m. pabaigoje buvo pasirinkę 1,6 mln. bankų klientų, tačiau apie 1,5 mln. klientų už paslaugas, pavyzdžiui, pervedimus eurais, grynųjų operacijas, sąskaitos tvarkymą ir pan., kas kartą mokėjo atskirai. Krepšelius pasirinkę gyventojai vidutiniškai per metus sumokėjo 10,4 eurų už pasirinktą mokėjimo paslaugų krepšelį ir naudojosi visomis į jį įeinančiomis paslaugomis. Krepšelių nepasirinkę gyventojai ne tik mažiau naudojosi mokėjimo paslaugomis, bet ir už jas sumokėjo daugiau nei dvigubai brangiau – daugiau kaip 22 eurus per metus.

Didžiausia dalis išlaidų – maždaug trečdalis – teko už sąskaitos tvarkymą, šiek tiek mažiau (30 proc.) – už grynųjų pasiėmimą iš bankomatų, kita suma sumokėta už mokėjimo korteles ir pervedimus eurais.

Didžiajai daliai krepšelius pasirinkusių gyventojų pakanka į krepšelio sudėtį įeinančių mokėjimo paslaugų – jie moka tik krepšelio komisinį atlyginimą. Tačiau nedidelė dalis – apie dešimtadalis – krepšelius pasirinkusių gyventojų naudojosi krepšelių sudėtį viršijančiomis paslaugomis. Už jas gyventojai per metus vidutiniškai sumokėjo apie 8,8 euro. Daugiausia jie sumokėjo už grynųjų operacijas bankomatuose (viršijus nustatytą į krepšelį įeinančią grynųjų pasiėmimo sumą ar pasinaudojus kito banko Lietuvoje ar užsienyje bankomatu) ir už papildomas mokėjimo korteles.

Rudenį peržiūrėsime pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainos nustatymo metodiką ir pačią jo kainą.

Bankų pajamos auga

Tyrimo duomenimis, pernai bendros bankų komisinių ir paslaugų pajamos sudarė 241 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesnės nei 2016 m. Daugiau nei du trečdalius šios sumos bankai gavo už mokėjimo paslaugas – fiziniai ir juridiniai asmenys už jas sumokėjo panašią sumą (atitinkamai 83 mln. ir 85 mln. eurų). Bankų pajamas už mokėjimo paslaugas didino intensyvesnis paslaugų naudojimas, taip pat įtakos turėjo ir kainodaros pokyčiai. Pavyzdžiui, 2017 m. reikšmingai išaugo atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis (17 proc.), el. sąskaitų naudojimas (15 proc.), tarptautiniai pervedimai (8 proc.). Pagrindiniai kainodaros pokyčiai – tai mokėjimo paslaugų krepšelių atsiradimas ir gautų mokėjimų įskaitymo į sąskaitą įkainio panaikinimas, jis nuo šiol įtraukiamas į sąskaitos tvarkymo komisinį atlyginimą.

2017 m. apie 14,4 mln. eurų padidėjo bankų pajamos už įmonių ir fizinių asmenų sąskaitų tvarkymą. Neturintieji mokėjimo paslaugų krepšelio moka atskirai už sąskaitos tvarkymą, o šios paslaugos įkainius dauguma bankų padidino, taip pat pradėjo taikyti komisinį atlyginimą už anksčiau nemokamai tvarkytas sąskaitas. Tačiau sąskaitos tvarkymas apima ir gautų mokėjimų įskaitymą į sąskaitą, už juos komisinis atlyginimas netaikomas, dėl to įmonės ir gyventojai per metus sumokėjo 8,6 mln. eurų mažiau.

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai šiemet ėmėsi aktyvių veiksmų ir uždarė daugiau nei ketvirtadalį (apie 0,5 mln.) visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Kartu jie patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos.

Gryninti – brangu

Pernai daugiausia – ketvirtadalį (22,3 mln. eurų) – už mokėjimo paslaugas gyventojų patirtų išlaidų sudarė grynųjų pinigų pasiėmimas iš bankomatų. Pažymėtina, kad net 40 proc. šių išlaidų sudarė komisinis atlyginimas už operacijas užsienyje ir kitų bankų bankomatuose.

"Vartotojų padėtį labai koncentruotoje mokėjimų rinkoje labiausiai gerina stiprūs nauji rinkos dalyviai, kurie kovodami dėl klientų priverčia pasispausti senbuvius. Toliau dedame pastangas, kad tokių naujokų daugėtų, ir tikimės, jog jau netrukus vis labiau apčiuopiamus rezultatus pajus vartotojai", – sako V.Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas/ V.Skaraičio (BFL) nuotr.

Šiuo metu Lietuvos bankas nagrinėja tris prašymus suteikti specializuotų bankų licencijas, kurios, be kita ko, suteiktų teisę teikti mokėjimo paslaugas. Be to, nuo 2017 m. pradžios Lietuvos bankas mokėjimų srityje konkuruojančioms mokėjimo ir el. pinigų įstaigoms jau suteikė 50 veiklos licencijų. Dar nagrinėjama maždaug 30 paraiškų.

Lietuvos banko patarimai

Atsisakykite nereikalingų (nenaudojamų) banko sąskaitų – jų administravimas paprastai kainuoja.

Daugeliu atveju turėtų pakakti vienos mokėjimo sąskaitos. Jeigu imate būsto paskolą ir neketinate naudotis kitomis būsto paskolą suteikiančio banko siūlomomis paslaugomis (pavyzdžiui, jau turite sąskaitą kitame banke), galite reikalauti, kad bankas atidarytų nemokamą riboto naudojimo sąskaitą, skirtą tik grąžinamoms kredito lėšoms kaupti ir (arba) kreditui administruoti.

Įvertinkite savo grynųjų naudojimo poreikį. Jei vis dėlto renkatės atsiskaitymus grynaisiais – žinokite, kad tai vienos brangiausių mokėjimo paslaugų. Norintiesiems sumažinti savo išlaidas, patartina atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ar inicijuoti pervedimus interneto banke, o ne išsiimti grynuosius iš bankomato ir paskui mokėti jais. Grynųjų pasiėmimo operacijos ypač brangios užsienyje ar kito banko bankomatų tinkle.

Rinkdamiesi mokėjimo paslaugą, atidžiai susipažinkite su mokėjimo paslaugų teikimo sąlygomis ir banko taikomais paslaugų įkainiais. Perskaitykite ir banko siunčiamus pranešimus – juose gali būti jums aktuali informacija (pvz., pranešimai dėl paslaugų įkainių pasikeitimo).