- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netrukus prasidėsiantis „Rail Balticos“ europinės geležinkelio vėžės projektavimas, o vėliau - statyba pareikalaus rekordinio kiekio įvairių specialybių darbuotojų. Tam „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda ruoštis iš anksto.
Remiantis 2017 metais atlikta kaštų ir naudos analize, viso 870 km ilgio geležinkelio statybai trijose Baltijos šalyse prireiks apie 13 tūkst. įvairių profesijų darbuotojų, iš jų apie 1000 - geležinkelių ir kelių inžinieriai. Vien Lietuvoje reikės ne mažiau kaip 300 inžinierių ir apie 6 tūkst. darbuotojų iš viso.
Pagrindinis inžinierių poreikis Lietuvoje atsiras 2020 metais, kai per šalį bus pradėtas tiesti 394 km ilgio „Rail Balticos“ geležinkelis. Siekiant užtikrinti, kad prasidėjus darbams nepritrūktų inžinierių, Susisiekimo ministerija kartu su projekto vykdytoja bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU). Numatoma bendradarbiauti tobulinant studijų programas ir praktinių užsiėmimų laboratorines bazes, planuojant studentų praktines užduotis. Taip pat moksleiviai bus skatinami rinktis kelių ir geležinkelių inžinieriaus profesiją.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, norint laiku nutiesti europinę geležinkelio vėžę, jau dabar būtina rūpintis reikiamais specialistais.
„Ateityje „Rail Balticos“ geležinkelio vėžė atvers naujas galimybes keleiviams ir verslui. Tačiau dar iki tol projektas sukurs darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams. Tam, kad maksimaliai išnaudotume visas galimybes, turėsime užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių“, - sakė M. Bartuška.
Anot VGTU kelių katedros vedėjo dr. Virgaudo Puodžiuko, toks projektas kaip „Rail Baltica“ yra puiki galimybė jauniems specialistams pasisemti patirties ir tapti vienais geriausių šios srities specialistų Europoje.
„Tokio masto projektai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje įgyvendinami ne taip jau dažnai, dėl to skatinčiau visus abiturientus pagalvoti apie galimybę studijuoti geležinkelių ir kelių inžineriją, o vėliau prisijungti prie projekto įgyvendinimo. Įgiję neįkainojamos patirties „Rail Balticos“ projekte, jauni specialistai taps tikrais savo srities profesionalais, kuriems atsivers tolimesnės karjeros perspektyvos“, - sakė dr. V. Puodžiukas.
„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai - Suomija.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES.
Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 metais, o pradėti eksploatuoti - 2026 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...