- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laikas – pinigai, o šiuo metu papildomos apmokamos atostogos yra vienas iš patraukliausių ir modernių darbuotojams įmonių siūlomų priedų. Paylab.com (Lietuvoje – manoalga.lt) apklausa parodė, kad šis priedas kaip ir lanksčios darbo valandos dabar yra „ant bangos“. Dažniausiai įmonės darbuotojams siūlo 1-5 papildomas laisvas dienas, viršijančias įstatymais numatytą atostogų laiką. Tačiau kai kuriose šalyse atostogos yra tikra prabanga.
Darbuotojai šią naudą labiau vertina tose šalyse, kuriose atostogos yra trumpesnės arba šalyse, kuriose mažiau nacionalinių švenčių sutampa su darbo dienomis. Pavyzdžiui, kai kurios kompanijos siūlo laisvą dieną darbuotojo gimtadienio proga. Lojaliems darbuotojams, kurie įmonėje dirba daug metų, suteikiamos papildomos laisvos dienos yra labai patraukli motyvacijos forma.
Galimybė atsijungti nuo darbų ypač patraukli tiems darbuotojams, kuriems tenka atlaikyti itin didelį atsakomybės krūvį. Kai kurie laisvą laiką naudoja sau ir savo pomėgiams, kiti orientuojasi į šeimą ir draugus, skiria laiką mokslams ar namų remontui.
Galimybė atostogas derinti su moksleivių atostogomis yra patraukli tėvams, turintiems mokyklinio amžiaus vaikus. Tuo tarpu mėgstantys keliauti gali planuotis ilgesnes atostogas ir daug daugiau pamatyti bei patirti individualių kelionių metu.
Papildomų atostogų priedas kiekvienoje šalyje naudojamas skirtingai. Tarp apklausoje dalyvavusių šalių šis priedas dažniausiai taikomas Čekijoje, kur iki 33 proc. darbuotojų naudojasi šiuo privalumu.
Iš trijų Baltijos šalių rečiausiai šį priedą gauna Lietuvos darbuotojai – vos 3,7 proc. dirbančiųjų gali pasinaudoti papildomomis laisvomis dienomis, Estijoje ir Latvijoje tokia privilegija naudojasi apie 9 proc. darbuotojų.
Kaip atostogomis naudojasi skirtingos šalys?
Visoje Europoje galioja bendra taisyklė, pagal kurią darbuotojai pagal įstatymą turi teisę iš darbdavių gauti maždaug 20 dienų apmokamų atostogų. Pirmiausia, tai taikoma darbuotojams, kurie dabartinėje darbovietėje dirba ilgiau nei vienerius metus, visą darbo dieną bei 5 dienas per savaitę. Kai kuriose šalyse atostogų laikas nustatomas kolektyvinių derybų metu, o kai kurių profesijų darbuotojams priklauso dar daugiau laisvo laiko. Tokiose šalyse kaip Vengrija ir Slovakija, kuo vyresnis darbuotojas, tuo daugiau atostogų jis gauna. Papildomos atostogos paprastai teikiamos valstybės tarnautojams pagal jų socialinių išmokų paketą.
Europiečiai su Didžiąja Britanija priešakyje, kurioje apmokamų atostogų laikotarpis yra ilgiausias – 28 dienos, gali mėgautis didžiausia prabanga. Iš paskos jai seka Austrija, Danija, Suomija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Švedija, kuriose įstatymais reglamentuotas minimalus atostogų periodas yra 25 dienos. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Turkija, Izraelis, Meksika, Japonija ir Kanada taikomos daug griežtesnės sąlygos ir siūlomos gerokai trumpesnės apmokamos atostogos nei Europoje.
Daugelyje Europos šalių papildomos laisvos dienos suteikiamos nepaisant įstatymų numatytų laisvų dienų valstybinių švenčių proga, kai darbdaviai dažnai yra priversti mokėti ir už šias dienas. Daugiausia nacionalinių švenčių Europoje yra Slovakijoje (15), Maltoje (14), Ispanijoje (14), Čekijoje (13), Austrijoje (13) ir Kroatijoje (13).
Baltijos šalyse laisvų dienų (atostogų ir nacionalinių švenčių) kiekis yra labai panašus: Latvijoje (32), Lietuvoje (31), Estijoje (30).
Atsipalaidavimas apmokamų atostogų metu yra tikra prabanga Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur darbdaviai neprivalo apmokėti darbuotojams jokio atostogų laiko. Tik nuo darbdavio priklauso, kiek darbuotojui bus skiriama apmokamų atostogų dienų. Nepaisant to, daugelis kompanijų suteikia asmeninį laisvą laiką, t. y. tam tikrą valandų „banką“, kurį darbuotojas panaudoja pagal poreikį: ligos atveju, atostogoms ir asmeniniams poreikiams. Tai, ką Europos darbuotojai gauna pagal įstatymuose numatytą tvarką, JAV darbdaviai pristato kaip privalumą.
Galbūt dėl to, kad JAV laikosi į verslą orientuotos pozicijos, kai kurios bendrovės skatina neribotą atostogų laiko kultūrą, pvz., „Netflix“ darbuotojai gali pasiimti laisvas dienas bet kuriuo metu, jei jie darbo užduotis atlieka laiku ir kokybiškai. Pagrindinė idėja yra darbuotojams ugdyti savininko mentalitetą, kai jie galvoja apie tai, kas geriausia jiems ir bendrovei.
Daugelyje šalių, pvz., Didžiojoje Britanijoje, įprasta taikyti numatytų atostogų praktiką, kai darbdavys siūlo apmokamas atostogas, bet darbuotojai jomis privalo pasinaudoti konkrečiu nustatytu laikotarpiu – įmonės darbuotojai atostogauja vienu metu.
Pailsėję darbuotojai naudingi pačioms įmonėms, nes tai padeda pašalinti stresą ir klaidas darbo vietoje. Atostogos yra dar vienas svarbus darbuotojo atlyginimo sistemos priedas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...