Šventosios uostas perduotas Palangai

Vyriausybė priėmė galutinį sprendimą Palangos miesto savivaldybei perduoti Šventosios uostą.

Du papildomi sklypai

Patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16,1001 ha uosto teritorija, kurioje 7,3955 ha sudaro uosto vidinė akvatorija. Likusi 8,7046 ha yra Šventosios uosto žemės dalis.

Šventosios uosto išorinio reido dalis ir vidinės akvatorijos plotas yra nepakitęs nuo 2009 metų, kai tuometinis premjeras Andrius Kubilius sukūrė atskirą Šventosios uostą ir pavedė jį valdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tuomet žemė prie Šventosios uosto sudarė 7,9410 ha.

Per 9 metus prie Šventosios uosto buvo prijungti du nauji sklypai - atitinkamai 0,6657 ha ir 0,0979 ha ploto. Net ir prijungus tuos sklypus prie Šventosios uosto jos plotas yra palyginti mažas. Taip yra todėl, kad Šventosios uosto ateitis niekam pernelyg daug nerūpėjo. Todėl prie jo privatininkams buvo leista įsigyti žemės sklypus, netgi statyti gyvenamuosius namus.

Strategija uosto nenumato

Ar bendras 8,7046 ha Šventosios uosto žemės plotas iš tiesų yra mažas? Tai priklausys nuo to, kaip Palangos savivaldybė atstatinės Šventosios uostą.

Nei Palangos miesto vizijoje iki 2020 metų, nei Palangos miesto strateginiame plane iki 2020 metų nė žodžiu neužsiminta apie Šventosios uostą. Nėra jo ir tarp svarbiausių artimiausio dešimtmečio prioritetų ar svarbiausių Palangos investicinių projektų.

Šventoji ar joje esantis uostas nefigūruoja ir Palangos savivaldybės 3D formate gražiai pristatomuose investiciniuose planuose ir sklypuose. 

Galbūt ir logiška, kad Šventosios uosto ten nėra, nes planai ruošti senokai, o Šventosios uostas Palangos miesto savivaldybei galutinai perduodamas tik dabar. Tik, kad Šventosios uosto planai, įskaitant ir projektų finansavimą, apima laikotarpį iki 2020 metų. Todėl jau iki to laiko turėtų būti keičiami Palangos miesto savivaldybės prioritetai, finansavimo planai, numatomos lėšos Šventosios uostui.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus buvo užsiminęs, kad bendra Šventosios uosto atkūrimo sąmatą sudarytų 2,2 mln. eurų. Palangos miesto savivaldybės indėlis būtų apie 250 tūkst. eurų. Likusių pinigų tikimasi iš Žemės ūkio ministerijos administruojamų paramos fondų. Didžioji dalis pinigų - apie 1,77 mln. eurų tektų statyboms, o už maždaug 350 tūkst. eurų būtų perkama žemsiurbė, kuri nuolat valytų užnešamą uosto įplauką. Iš tos dalies dar šiek tiek pinigų tikimasi skirti ir laivų remonto angarui. Buvo vilčių, kad privažiavimą į Šventosios uostą sutvarkyti Lietuvos valstybinė kelių direkcija. 

Finansuojama tik pažadais

Šiandien beveik aišku, kad Palangos miesto savivaldybei bus sunku tikėtis gauti pinigų Šventosios uostui atstatyti iš valstybės institucijų.

Gal ir teisus buvo Seimo narys Simonas Gentvilas šiemet gegužę teigęs, kad Šventosios uostas yra tiesiog numetamas Palangos savivaldybei.

Šiemet pavasarį tuometis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas buvo pažadėjęs, kad iš Žuvininkystės paramos fondo skirs Šventosios uostui 2 mln. eurų su sąlyga, kad jame įsikurs žvejų uostelis.

Pasikeitė ministras, prioritetai, požiūris. Šiandien nebesigirdi, kad Šventosios uosto reikmėms būtų numatyti bent jau tie du milijonai eurų. Ir paimti pinigus pagal ES projektus ilgą laiką besitęsiančiam projektui, kokiu bus Šventosios uostas, nėra taip paprasta. ES lėšų skirstymas įspraustas į konkrečius ir pakankamai siaurus rėmus.

Šventosios uosto privažiavimo keliams tvarkyti nenumatoma pinigų ir kitų metų kelių fonde. Teoriškai ir skirti jų nebegalima, nes uostas tapo savivaldybės, jame nebeliko jokio valstybės intereso.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Šventosios nebus atstatytas niekadaJuk istorija tai sako,Ir kas tik nenorėjo tą uostelį pastatyti: Švedai,Anglai Ispanai,Vokiečiai,Rusai,Olandu pirkliai, No irKuršiai su Žemaičiais.Niekam to padaryti nepavyko,nepavyko ir Klaipėdos Valstybiniam Jūru uosto galingai kompanijai Su MINISTERIJOMIS kurių atstovai puikiai išdūrė paprastus Šventosios žvejukus Ir pačiąŠventosios uosto koncepciją .Kai specialiai, buvau prie suniokiotos krantinės pastatęs savo jachtą''SOLO'' du metus stebėjau situsciją.Vietinių žvvejų reakciją, jų norus,-pageidavimus,vargus,ir galu gale kaip iš jų yra Ityčiojimasi.Situacija žinoma.Klausimas vienas ,iš kur Palanga gaus pinigų uostui.O aš žinau kaip tai padaryti,jeigu nebijote rusu kompanijų.Po14-os mėn. turėtume normalų įplaukimo kanalą su praplatintomis molo galvutėmis iki 8,5m naturalia izobata.Ir tikrai ne už tokius pinigus kur siulo mūsu valdininkai(garbingai buvę esami ir būsim)Ir dar kaip galima tikėti tokias Žmonėmis kuriuos savo perus jau seimeperina.Kur

kestut

kestut portretas
Ne smėlį reikia kasti,o pastatyti normalų molą.Gudragalviai vėl ruošiasi plauti pinigus.Tikrai gyvename durnių laive.

Idomu

Idomu portretas
Na, o dabar atejo laikas perduoti ir Klaipedos uosta miestui. Ir tada jau bus saziningai.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių