- Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje didelių prekybos centrų ir kitų vietų apsipirkti lyginant su kitomis šalimis yra nedaug, rodo tyrimas. Tačiau pagal tai, kaip auga gyventojų išlaidos, Lietuva – trečia Europoje. Ekspertų teigimu, vartojimą lemia aukštos kainos bei dažno lietuvio noras pasipuikuoti pirkiniais ir taip įtvirtinti savo socialinį statusą.
Darbo dienos popietę prekybos centruose anaiptol ne tuščia. Galbūt todėl, kad, pasak rinkos tyrėjų, Europoje Lietuva pagal prekybinį plotą yra sąrašo apačioje. Vienam gyventojui tenka maždaug vienas kvadratinis metras ploto, į kurį įeina didelės ir mažos parduotuvės, degalinės, kitos vietos, kuriose prekiaujama. Šis rodiklis – mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje, porąkart mažesnis nei Vakarų šalyse.
Vien stambių prekybos centrų, kurių statybos po krizės taip ir neatsigavo, Lietuvoje esą tikrai galėtų būti daugiau. Tam, kad Vilnius pasivytų Taliną, centrų ploto čia turėtų padaugėti 60 proc.
„Žiūrint iš vartotojo perspektyvos, kuo daugiau centrų, tuo geriau. Kodėl gi ne? Visiems norisi apsipirkti tuštokame prekybos centre, kad nebūtų eilių ir, kad jis būtų gražus ir modernus. Mūsų prekybos centrai nėra pustuščiai. Ypač savaitgaliais tenka pasistumdyti su kitais pirkėjais“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Lietuvoje išleidžiamų pinigų kiekis įvairiems pirkiniams lyginant su kitomis šalimis nėra itin aukštas – vidutinė vieno lietuvio pernai išleista suma buvo 2350 eurų. Tai mažiau nei latvio ir esto, apie 5 kartus mažiau nei norvego ir šveicaro. Bet sumų augimas, anot specialistų, įspūdingas.
„Nuo 2014 iki 2015 m. išleidžiamų pinigų kiekis įvairiose prekybos vietose išaugo 7 proc., ir tai yra trečia vieta Europoje. Vadinasi, pinigų lietuviai išleidžia vis daugiau“, – skaičiuoja „Euromonitor International“ atstovė Lina Purlytė.
Vartojimo augimą esą lemia algų ir perkamosios galios kilimas, taip pat nedarbo mažėjimas ir kitos, ne vien ekonominės, priežastys.
„Emigrantų perlaidos, kurios taip pat nuolat didėja, klestinti šešėlinė ekonomika. Bet vartojimas šiandien yra žymiai platesnė sąvoka nei tik einamųjų prekių įsigijimas. Tai labiau socialinio statuso įtvirtinimas. Žmonės uždirbdami mažai dažniausiai nori save įtvirtinti visuomenėje, dėl to jie stengiasi išleisti daugiau ir save reprezentuoti“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Apskaitos katedros docentė Alfreda Šapkauskienė.
Apsipirkti išleidžiamos sumos, manoma, auga ir dėl kainų – dalis prekių Lietuvoje esą išties brangios. Tačiau vartojimas, prognozuojama, ir šiemet augs.
Taip pat prognozuojama, kad daugės ir prekybinio ploto – Vilniuje šiemet turėtų pradėti kilti naujas didelis prekybos centras. Statyti tokius kituose miestuose, anot nekilnojamojo turto ekspertų, neapsimoka, nes gyventojų kol kas daugėja tik sostinėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...