Viena iš sėkmingiausiai ES lėšas panaudojančių sričių – daugiabučių renovacija. Nuo daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžios jau atnaujinta apie 7700 daugiabučių. „Daugiabučių programa ypač padėjo pagerinti žmonių gyvenimą, nes sumažėjo šilumos kaštai, pagerėjo gyvenimo kokybė bei pakilo renovuotų butų vertė“, – sako Vyriausybės pirmasis vicekancleris Deividas Matulionis.

Gerų rezultatų pasiekta ir energetikos srityje. Beveik 89 tūkst. gyventojų šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė investavus į centralizuotų šilumos tiekimo tinklų modernizavimą ar naujų nutiesimą.

Investavus į vandentiekio ir nuotekų sistemas 165 tūkst. gyventojams teikiamos pagerintos vandens tiekimo, o 8,6 tūkst. gyventojų - nuotekų tvarkymo paslaugos. Įgyvendinus projektus susisiekimo sektoriuje iš viso rekonstruota arba atnaujinta 96 km automobilių kelių, užbaigtas Vakarinis Vilniaus aplinkkelis.

Dideli lūkesčiai siejami su tuo, kad Lietuva kai kuriose ES lėšų panaudojimo srityse pirmauja visoje ES. Mūsų šalis yra lyderė pagal pažangių finansinių instrumentų plėtrą. Lietuva į finansines priemones investavo 12 proc. ES fondų lėšų nuo visos 2014-2020 m. periode skirtos lėšų sumos. Šiuo atžvilgiu esame vieni pirmaujančių tarp ES šalių. Šie finansiniai instrumentai sudarė prielaidas pritraukti papildomai 320 mln. eurų privačių lėšų. ES fondų lėšų investavimas per finansines priemones yra vienas iš efektyviausių, kadangi panaudotos lėšos grįžta ir yra investuojamos iš naujo.

Anot D. Matulionio, galima konstatuoti, jog 2014-2020 metų finansiniam laikotarpiui skirtų Europos Sąjungos lėšų panaudojimas vyksta sėkmingai. „Šio periodo išlaidos yra tinkamos iki 2023 metų, todėl laiko investuoti likusias lėšas turime pakankamai. Bendra situacija gera, rizikų prarasti lėšas nematome. Lietuva nuolat buvo tarp lyderių pagal ES fondų lėšų investavimo spartą. Šiuo metu esame aukščiau ES vidurkio – laikomės 8 vietoje“, – teigia pirmasis vicekancleris.

Per 2014-2020 m. laikotarpio pirmus ketverius metus išmokėta 19 proc. ES fondų lėšų. Tai - kiek mažiau nei per 2007-2013 m. finansavimo laikotarpio pirmus ketverius metus. D. Matulionis sako, kad lėšų kiek lėtesnis dėl kelių priežasčių.

„Keliuose sektoriuose – pvz., IT infrastruktūros konsolidavimas, sveikatos apsauga, švietimas ir mokslas – Vyriausybė inicijavo esmines ir būtinas reformas. Siekiant didesnės ES investicijų naudos visuomenei ir atsiperkamumo, investicijos derinamos su reformomis, todėl kai kur lėšų panaudojimas dar laukia savo eilės. Kita priežastis – daugiau dėmesio skiriama investicijų atsiperkamumui ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems projektams. Bet kokiu atveju šių projektų įgyvendinimas ir lėšų investavimas greitu metu įsibėgės, – sako pirmasis vicekancleris.

Finansų ministerijos užsakymu bendrovės „ESTEP Vilnius“ 2017 metais atlikta apžvalga rodo, jog 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimas reikšmingai paskatins Lietuvos ūkio plėtrą ir šalies ekonominę konvergenciją. Prognozuojama, kad sėkmingas ES lėšų investavimas padės keliais procentiniais punktais padidinti Lietuvos BVP ir tuo pačiu prisidės prie greitesnio mūsų ekonomikos ir atitinkamai žmonių gyvenimo lygio artėjimo prie ES vidurkio.

Vyriausybė sistemiškai vykdo Europos Sąjungos fondų investicijų priežiūrą, vertina rizikas ir imasi veiksmų, kad lėšų panaudojimas vyktų sklandžiai. Kovo viduryje Finansų ministerija Vyriausybei pateiks ES fondų įgyvendinimo ataskaitą su išsamiu ES fondų investicijų vertinimu pagal kiekvieną sektorių.