- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams - 0,75 Eur per mėnesį. Tokia kaina nustatyta pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką. Į krepšelio sudėtį įtrauktas platus spektras kasdienių mokėjimo paslaugų, o vartotojai galės laisvai rinktis, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.
„Mūsų tikslas - kad būtiniausios mokėjimo paslaugos gyventojams būtų teikiamos už prieinamą kainą. Todėl kainos nustatymo metodika grindžiama siekiu, kad Lietuvos gyventojai, kurie naudosis pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, mokėjimo paslaugoms išleistų santykinai ne daugiau nei kitų Baltijos ir Šiaurės šalių vartotojai. Krepšelį pasirinkę klientai taip pat išvengs tokios ydingos praktikos, kai imamas mokestis už kiekvieną klientui pervestų lėšų įskaitymą", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nors pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainos ribojimas įsigalios po trijų mėnesių, jis jau paskatino mažinti mokėjimo įkainius rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais bankai vienas po kito ėmė pristatinėti fiksuotos kainos mokėjimo planus, kuriuose minėta nepatraukli klientams praktika panaikinta.
Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, yra tokios:
sąskaitos atidarymas;
el. bankininkystė, sąskaitos valdymo ir saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė su SMS žinutėmis, kodų generatorius ir pan.);
neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu;
mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele;
ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas;
grynųjų pinigų išmokėjimas - ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
Pagal įstatymą nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.), kredito įstaigos privalės pasiūlyti ne mažesnę nei 50 proc. lengvatą pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainai, t. y. jiems krepšelis negalės kainuoti daugiau nei 0,75 Eur per mėnesį.
Taip pat tikimasi, kad ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu besinaudojantys vartotojai numatytą sumą galės išsigryninti be papildomų mokesčių bet kuriame bankomate Lietuvoje. Kadangi tam pasirengti reikia laiko, numatomas preliminarus vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvos bankas stebės padėtį šioje srityje kartu grįžtant prie klausimo tolesnio svarstymo kitų metų birželį.
Nustatyta krepšelio kainos viršutinė riba galios iki 2017 m. pabaigos ir kasmet bus peržiūrima atsižvelgiant į vidutinį gyventojui tenkančių vartojimo išlaidų kitimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...