- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlymai įstatymu priversti visus šilumos rinkos dalyvius biokurą įsigyti per „Baltpool“ biržą ne tik apribos biokuro tiekėjų konkurenciją, bet ir gali padidinti šilumos kainas gyventojams, teigia nepriklausomi šilumos gamintojai.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (NŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad ne rinkos ribojimai, o liberalesnės taisyklės biokurą įsigyti už biržos ribų būtų naudingesnės vartotojams.
Šiuo metu Energetikos ministerija yra pateikusi Vyriausybei svarstyti Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus. Siūloma įtvirtinti, kad visi šilumos aukciono dalyviai, įsigydami šilumos gamybai reikalingą biokurą, teiktų pirmenybę skaidriai, aiškiai sureguliuotai ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančiai prekybos biokuru biržai „Baltpool“.
Dabar tokia tvarka privaloma tik reguliuojamiems šilumos gamintojams, nors šilumos aukcionuose dalyvauja ir nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai.
Pasak V. Kisieliaus, nors tokiu būdu ministerija teigia siekianti didesnio skaidrumo, konkurencingumo ir žemiausios kainos vartotojui, tačiau kyla abejonių, ar tokiomis priemonėmis šių tikslų bus pasiekta.
„Skaidrumo užtikrinimo reikalavimai turi būti taikomi viešo kapitalo bendrovėms, kurios disponuoja mokesčių mokėtojų pinigais ir kur kyla reali rizika neskaidriems sandoriams bei šešėliniam pasipinigavimui. Tuo tarpu nepriklausomi šilumos gamintojai objektyviai net negali būti neskaidrūs, nes išpūtę biokuro kainą pralaimėtų šilumos aukcionus ir pasinaikintų savo vienintelę galimybę gauti pajamas“, - teigia V. Kisielius.
Jo vertinimu, planuojamas įstatymo pakeitimas privers smulkiuosius biokuro tiekėjus ateiti į biržą, nes už jos ribų tiesiog nebus pirkėjų.
„Mažiesiems biokuro tiekėjams dalyvavimas biržoje gali tapti per brangus dėl joje taikomų sąlygų, užstatų sistemos. Tokia situacija gali lemti smulkiųjų tiekėjų bankrotus arba tai, kad juos perims didesni rinkos žaidėjai“, - sako V. Kisielius.
Pasak asociacijos prezidento, didėjant biokuro tiekėjų konsolidacijai mažės konkurencija, atsivers galimybės dominuoti didiesiems biokuro rinkos dalyviams ir augti kainoms.
„Nepriklausomi šilumos gamintojai šiandien didžiąją dalį biokuro įsigyja už biržos ribų būtent todėl, kad taip įsigyjamas biokuras yra pigesnis. Šiuo įstatymu visi gamintojai bus priversti pirkti biokurą biržoje, kur jis kainuoja brangiau. Tai, žinoma, automatiškai atsilieps ir šilumos kainoms“, - sako V. Kisielius.
Pasak V. Kisieliaus, neaišku kaip įstatymo projektas, kuris kuria papildomą naštą tiek Kainų komisijai, tiek šilumos rinkos dalyviams, dera su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje įvardyta, kad viena iš Lietuvos energetikos sektoriaus silpnybių yra sudėtingas ir perteklinis šilumos sektoriaus reguliavimas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra atlikta siūlomo įstatymo kaštų bei naudos analizė, įvertinta galima tokio teisės akto įtaka galutinėms šilumos kainoms.
„Rinkoje jau turime pavyzdį, kai energijos gamintojai, naudojantys dujas, buvo įpareigoti pirmenybę teikti įsigijimams biržoje. Tokį įstatymą vėliau teko vėl koreguoti, nes sandoriai biržoje nebuvo tokie efektyvūs, kaip už jos ribų“, - pažymi V. Kisielius.
V. Kisieliaus nuomone, naujais įstatymo pakeitimais nebus pasiektas nė vienas iš Energetikos ministerijos siekiamų tikslų, o tik sukurta didžiulė administracinė našta gamintojams ir papildomo darbo reguliuotojui.
Jis tikina, kad ne konkurenciniai ribojimai, o liberalesnės sąlygos biokurą pirkti už „Baltpool“ biržos ribų būtų naudingesnės vartotojams.
„Geresnės galimybės visiems rinkos dalyviams biokurą pirkti ne tik biržoje, kai tokie sandoriai yra ekonomiškai naudingesni, sudarytų sąlygas aktyvesnei konkurencijai ir prisidėtų prie šilumos kainų mažėjimo“, - sako V. Kisielius.
Pasak jo, sandoriais už biržos biokurą įsigyja ne tik nepriklausomi gamintojai - Kainų komisijos duomenimis, 2017 metais beveik pusė iš 46 šalyje veikiančių šilumos tiekimo įmonių dalį kuro taip pat įsigijo palankesnėmis sąlygomis nei „Baltpool“ biržoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui4
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...