- Tomas Kavaliauskas, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nutarė dar kartą pakeisti Šilumos ūkio įstatymą, leisdamas vartotojams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos ir įpareigodamas šilumos ir karšto vandens tiekėjus butuose sumontuoti šilumos ir karšto vandens skaitiklius. Tiesa, šie būtų montuojami, tik jei gyventojai pageidautų.
Valdžia deklaruoja, kad pakeitimais siekiama dar labiau taupyti energijos išteklius, ekspertai atkerta, kad siūloma montuoti apskaita leis tik suskaičiuoti, bet ne taupyti šilumą ar karštą vandenį.
Jau lapkritį Lietuvai tektų mokėti tūkstantines baudas, jei Seimas nepriimtų ir į teisės aktus neperkeltų energetikos direktyvos. Todėl nueinantis Seimas ėmėsi taisyti Šilumos ūkio įstatymą, įpareigodamas šilumos ir karšto vandens tiekėjus vartotojams suteikti visą informaciją kiek ir už ką jie moka, kokiomis sąlygomis jie gali atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos.
„Iki šiol taip būdavo, kad žmonės turėdavo mokėti už bendro naudojimo visas patalpas, dabar kainų ir energetikos komisija turės nustatyti atskirą tarifą būtent tiems žmonėms, kurie yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos ir turi vietinį – ar tai elektra, ar dujos, kokį jau pasirinks – šildymą, bet jiems bus skaičiuojamas kitas tarifas bendrųjų patalpų šildymui“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitis.
Beje, prieš imdamasis tokių darbų gyventojas turėtų gauti daugiau nei pusės name esančių gyventojų sutikimą, toks privalomas, net jei, pavyzdžiui, vonioje keičiamas gyvatukas.
Nuo kitų metų kovo įsigalios įpareigojimas šilumos tiekėjams, kad šie gyventojams, jei jie pageidauja, įrengti šilumos apskaitą, diegiant vadinamuosius daliklius. Direktyva numato, kad už apskaitą moka vartotojas, tačiau ekonomikos komitete nuspręsta, kad už apskaitos prietaisų montavimą būtų mokama ne per tarifą, o įmonės skaitiklius keistų ir prižiūrėtų savo pelno sąskaita, – gyventojas, kaip ir dabar; ir mokėtų savivaldybės nustatytą priežiūros mokestį.
„Skaitiklius reikia įrenginėti tik naujai statomuose namuose, tas šiandien ir yra daroma, o renovuojamuose namuose, jie bus įrenginėjami gyventojų sutikimu“, – sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.
Šilumos ūkio raidą ir perspektyvas studijavę Energetikos instituto mokslininkai sako, kad senuose daugiabučiuose diegti individualius apskaitos prietaisus visiškai nenaudinga, šilumos jie nesutaupys, o gyventojai vis tiek turės mokėti už visą į pastatą patenkančią šilumą.
„Šnekant apie daliklius, tai gali būti papildoma apskaitos priemonė naudojama daugiabučiuose, nes kaip ne kaip, Lietuvoje daugiabučiai skaitikliais apstatyti turbūt daugiausiai Europoje, matuojam elektrą, dujas, šildymą, karštą vandenį ir t.t., tai šita papildoma priemonė kažkokio papildomo efekto neduoda. Todėl investuoti 20-25 tūkst. eurų į namo daliklių sistemos įrengimą, nėra labai racionalus sprendimas“, – aiškino Energetikos instituto mokslo darbuotojas Ramūnas Gatautis.
Šilumos ūkio įstatyme rasis ir kitas įpareigojimas šilumos tiekėjams – gyventojams teikti nemokamai detalias popierines sąskaitas, jei pageidauja – elektronines. Susirūpinti turės skolininkai – jei Seimas kitą savaitę pritars, gyventojui už šilumą ir karštą vandenį įsiskolinusiam daugiau kaip mėnesį, šilumos tiekėjas galės jo nebešildyti ir netiekti karšto vandens.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...