- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
15 proc. apklaustųjų mano, kad senatvėje prašytų šalpos pensijos, o nelaimės atveju daugelis turėtų vos du pagrindinius pajamų šaltinius, parodė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) kartu su tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.
Tyrimo duomenimis, nors senatvėje daugelis tikisi gyventi iš penkių pagrindinių pajamų šaltinių – „Sodros“ pensijos ir papildomai sutaupytų lėšų ar investavimo grąžos – vis dėlto kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad jam teks prašyti šalpos senatvės pensijos.
Dauguma Lietuvos gyventojų, netekę darbo, turėtų du pagrindinius pajamų šaltinius – tai valstybės išmokos ir turimos santaupos. Visa tai parodė antrą kartą atliktas reprezentatyvus tyrimas apie mūsų šalies gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.
Lietuvos gyventojai neturi lūkesčio, kad sočią senatvę jiems suteiks valstybė. 75 proc. apklaustųjų nesitiki, jog valstybė bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje.
„Nuo šių metų pradžios daug kalbama apie II pensijų pakopą, tai skatina žmones susimąstyti, iš kokių pajamų jie gyvens sulaukę senatvės. Matome, jog per paskutinius dvejus metus atsirado daugiau kaupiančių senatvei privačiuose fonduose. Mūsų nuomone, kaupti II pakopoje – ne tik reikalinga, bet ir būtina. Tačiau reikia suprasti, kad pensijoje pajamų iš dviejų šaltinių kokybiškam gyvenimui neužteks, todėl labai svarbu taupyti ir kitais būdais, investuoti į savo ateitį“, – sako LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, kad, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.
Tyrimas parodė, kad gyventojai planuoja turėti penkis pagrindinius pajamų šaltinius. Tai – „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.
„Svarbiausiais pajamų šaltiniais pensijoje respondentai įvardijo I ir II pensijų pakopas, finansinį turtą ir gyvybės draudime sukauptas lėšas. Iš kokių pajamų jie planuoja gyventi senatvėje, priklauso nuo to, ar dirbantis žmogus naudojasi papildomo kaupimo, taupymo ir investavimo galimybėmis, ar yra linkęs pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – sako LGDĮA valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų. Kas šeštas reprezentatyvios apklausos dalyvis mano, jog senatvėje jam gali tekti prašyti šeimos narių arba giminaičių finansinės paramos. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.
„Lygindami prieš dvejus metus ir dabar atliktų reprezentatyvių tyrimų rezultatus, matome, jog 10 proc. mažiau apklaustųjų nurodė „Sodros“ mokamą pensiją kaip senatvės pajamų šaltinį. Galime daryti prielaidą, kad žmonės realistiškiau vertina ateities perspektyvas ir renkasi alternatyvias taupymo priemones“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, 63 proc. apklaustųjų mano, jog valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo.
„Vis dėlto nelaimės atveju mūsų šalies gyventojai yra mažiau saugūs negu pensijos klausimu. Ir čia reikalingas ne tik kalbėjimas apie pasiruošimą juodai dienai, bet ir aktyvi valstybės politika ir švietimas, orientuotas į žmonių ugdymą finansinio raštingumo klausimais“, – mano LGDĮA Mokesčių darbo grupės narė Liudmila Damulienė.
Taip pat ji priduria, jog šiuo metu Lietuvos gyventojai yra sukaupę beveik 1 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...