- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiąjį 2017 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,6 proc., arba 0,9 proc. mažiau nei 2016 m. liepą–rugsėjį. Daug kas dėl mažėjančio nedarbo pirštu baksnoja į vis didėjančią emigraciją, tačiau ekspertai atrėžia, esą emigracijos dėl visko kaltinti nereikėtų.
Išvyksta aktyviausieji
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo beveik 1,4 mln. gyventojų, o bedarbių užfiksuota apie 95,5 tūkst. (dirbti galintys asmenys – aut. past.). Tai yra 14 proc. mažiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Per septynerius metus Lietuvoje nedarbas sumažėjo beveik tris kartus.
Dažnai, kai kalbama apie mažėjantį nedarbo lygį, emigracija tampa atpirkimo ožiu. Teigiama, esą Lietuvą palieka darbo neturintys gyventojai, bandydami surasti laimę svetur, ir taip mažindami nedarbo lygį. Remiantis oficialia statistika, šiemet iki lapkričio iš Lietuvos emigravo beveik 51 tūkst. gyventojų, didžioji dalis – Lietuvos piliečiai. Palyginkime: pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai.
Vis dėlto banko "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad didžiausia problema yra ne pats nedarbo lygis, o tai, kad šalį palieka išsilavinę ir dirbantys asmenys.
"Emigracija nedarbo lygiui, žinoma, yra reikšminga, tačiau šiuo metu jos svarba yra išsikvėpusi. Nedarbo lygis jau kurį laiką nėra didelis, o nemažą dalį nedirbančiųjų sudaro tie bedarbiai, kurių kvalifikacinės žinios ir gebėjimai yra nepaklausūs, neatitinkantys rinkos poreikių. Tokie žmonės sunkiai save realizuotų ir užsienyje, nes dažnai nekalba užsienio kalbomis, o tai – viena didžiausių kliūčių. Emigracija dabar yra opi dėl to, kad išvyksta aktyvūs darbo rinkos dalyviai, turėję darbą ir Lietuvoje, bet siekiantys išbandyti save kitose šalyse, pagerinti savo ekonominę situaciją arba tiesiog pasisemti patirties iš Vakarų", – aiškino ekspertė.
(A. Ufarto / BFL nuotr.)
Išvyksta jaunimas
Socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika sutiko, kad emigracija nebedaro didelės reikšmės nedarbo lygiui. Pasak jo, jau daug metų pastebima, kad su didėjančia emigracija didėja ir žmonių užimtumas Lietuvoje, o išvyksta dažniausiai jauni žmonės, siekiantys tiesiog susirasti geriau apmokamą darbą Vakaruose.
"Jaunimo nedarbas, o jis šių metų antrajį ketvirtį siekė maždaug 12 proc., yra skaičiuojamas apimant tą amžiaus grupę, kur beveik visi dar mokosi ar dirbti nelabai gali. Todėl praktiškai juos laikyti bedarbiais sudėtinga. Palyginti su ES vidurkiu, pas mus yra kur kas didesnė procentinė dalis jaunimo, kuris mokosi. Taigi, nors skaičiai kartais atrodo baisiai, jie ne visuomet atspindi realią situaciją", – pabrėžė ekspertas.
D.Burneikos nuomone, didžiausia problema darbo rinkoje šiuo metu yra net ne pati emigracija, o netolygus darbo jėgos pasiskirstymas šalyje.
"Lietuvoje yra labai nevienoda padėtis. Jeigu analizuotume metropolinius centrus, tai juose darbuotojų netgi trūksta. O vidutinio dydžio periferiniuose miestuose pastebime darbuotojų perteklių", – pridūrė D.Burneika.
Vilioja atlyginimais?
Kita vertus, verslas jau gana seniai skambina pavojaus varpais, esą Lietuvoje trūksta darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Dalį jų siūloma įsivežti iš kitų šalių.
I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad įmonės iš tiesų susiduria su vis daugiau iššūkių, norėdamos prisivilioti ar išlaikyti esamus darbuotojus, kurių darbas reikalauja specifinių žinių.
I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema ruošia specialistus pagal specialybių populiarumą, o ne pagal tai, kokią specialistų paklausą diktuoja darbo rinka.
"Įmonės šią problemą nurodo kaip vieną rimčiausių trikdžių jų tolesnei plėtrai ar net sėkmei. Tokie darbo rinkos neatitikimai verčia darbdavius vilioti darbuotojus vis aukštesniais atlyginimais. Tai įrodo neslopstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas, šiemet siekiantis beveik 9 proc.", – teigė ekspertė.
Dėl darbuotojų trūkumo paslaugų sektoriuje pastaruoju metu ypač sparčiai kilo darbo užmokestis. Kadangi paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro esminę dalį, atitinkamai išaugo ir paslaugų kainos, reikšmingai paveikusios bendrą infliacijos rodiklį.
Statistika rodo, kad įsibėgėjusi infliacija jau šiek tiek pristabdė ir vartojimą, kuris augo dėl darbo užmokesčio kilimo ir padidėjusių gyventojų pajamų.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, natūralu, kad kylant kainoms krenta gyventojų perkamoji galia, tad jie išgali už tą pačią sumą įpirkti vis kuklesnį prekių ir paslaugų krepšelį.
Lietuvoje sparčiausiai kyla matematinio, informacinių technologijų bei inžinerinio profilio specialistų darbo užmokestis. Šios srities darbuotojų trūkumas labiausiai jaučiamas.
I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema ruošia specialistus pagal specialybių populiarumą, o ne pagal tai, kokią specialistų paklausą diktuoja darbo rinka.
Oficiali statistika
• Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje trečiąjį 2017 m. ketvirtį siekė 6,6 proc.
• Per ketvirtį (liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 0,4 proc. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį 2017 m. ketvirtį buvo 7,6 proc., moterų – 5,5 proc.
• Bedarbių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 95,5 tūkst. – per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 6,7 tūkst. (6,5 proc.), o per metus – 15,5 tūkst. (14 proc.).
• Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis siekė 12 proc. – 1,1 proc. mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais ir taip pat 1,1 proc. mažiau nei trečiąjį 2016 m. ketvirtį.
• Ilgalaikis nedarbas trečiąjį ketvirtį sudarė 2,5 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 0,1 proc., per metus – 0,3 proc.
• Trečiąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,359 mln. gyventojų - 0,3 proc. (4 tūkst.) mažiau nei balandžio-birželio mėnesiais.
• Trečiąjį ketvirtį šalyje buvo 945,8 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų – 2,8 tūkst. (0,3 proc.) daugiau nei antrąjį ketvirtį. Daugiau nei pusė (57,1 proc.) ekonomiškai neaktyvių gyventojų buvo senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai.
BNS inf.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse9
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...