Iš namų užutekio – į darbo rinkos audrą

Įsitvirtinti ar po ilgesnės pertraukos grįžti į darbą moterims nėra lengva, o toms, kurios visa laiką skyrė tik šeimai ir neįgijo darbo patirties, dar sunkiau. Ką daryti?

"Va, tik išleidžiu Jorę į darželį – ir kitą dieną einu dirbti. Nebegaliu daugiau sėdėti namie", – sako Morta. 39-erių kaunietės balse – nuoširdumo gaidelės, o akyse – baimė. Nepaisant gyvenimiškosios patirties, moteris jaučiasi panašiai kaip vakarykštė absolventė: diplomuota farmacininkė, nepaisant paklausios profesijos ir aistros pasirinktam mokslui, pagal savo profesiją nėra dirbusi nė dienos. Kitokio darbo – taip pat.

Vos baigusi universitetą tinkamo darbo nerado, tačiau greitai jo ir nebeieškojo – ištekėjo, įsisuko į rūpesčių naujuoju šeimos būstu verpetą, ėmė lauktis pirmagimio. Tolesni penkeri metai prabėgo akimirksiu, rūpinantis vaiku, puoselėjant namus, globojant vos už kelių kvartalų gyvenantį ūmai pasiligojusį savo tėvą ir vyro tėvus, rūpinantis šeimos numylėtiniais rusų mėlynųjų veislės kate ir jūriniu akvariumu.

Nuo anytos klausimo, ar negalvoja grįžti į darbą (juk profesija tokia paklausi!), žmoną apgindavo vyras: jokia kavinė nepasirūpintų jo gastrito išvargintu skrandžiu geriau nei Morta, jei ne ji, jis negalėtų tiek dėmesio skirti seniai aistra virtusiam darbui, nekalbant apie vaikus ir namus. Pinigai? Kokybiškos daržovės būtų gerokai brangesnės nei augančios Mortos lysvėse. Tik jos dėka jis gali dirbti ir uždirbti nelakstydamas paknopstomis į darželį nuvežti ar parsivežti sūnaus.

Pirmą kartą apie darbą pagal diplomą Morta susimąstė, kai antrajam sūnui sukako ketveri. Ne todėl, kad būtų ūmai sugrįžusi meilė profesijai – veikiau staiga pajuto psichologinį nuovargį.  Vyras buvo vienintelis šeimos maitintojas, o ji, Morta, – žmogus, laikęs visus keturis namų kampus. Buvo gera žinoti, kad visur namuose, pradedant spinta, baigiant šeimos pinigine, yra jos tvarka. Kvepianti patalynė, konservuotų daržovių sklidinas rūsys, gerų manierų išmokyti vaikai, kasdien valgantys trijų patiekalų pietus, – ji mėgavosi savo namais, aistringai mėgo kulinariją, dievino žiemos valandas, kai užsiimdavo rankdarbiais.

Socialumo moteriai pakako susitinkant su draugų šeimomis, kruopščiai lankant visas vaikų šventes mokykloje ir darželyje. Tačiau kažkur dingo aistra, su kuria ji vartydavo receptų knygas, valydavo langus ir puoselėdavo savo rožyną. Pasijuto nusivylusia namų šeimininke, kuriai reikia naujo impulso.

"Pavargau", – kaskart susitikusi drauges guodėsi Morta, kol sužinojo nelauktą naujieną: jų šeima pagausės dar kartą. Patirtis ir ūgtelėję sūnūs pagrandukės auginimą pavertė kone švente. Rami mergaitė pirmuosius dvejus metus beveik nesirgo – dar vienas argumentas anytai, kodėl mažyliams geriau augti namuose su mama, o ne darželyje. Tačiau, dukrai Jorei užpūtus tris žvakutes ant savo gimtadienio torto, Morta pasiryžo. Šiandien arba niekada. Tik nuo ko pradėti?

Iki šiol Mortos dienotvarkė buvo jos pačios rankose. Ji kūrė savo dienos, savaitės ritmą, 10.30 val. puldavo virti pietus – lygiai vidurdienį namo papietauti grįždavo vyras. 16 val. pradėdavo vakarienės eksperimentus. Trečiadienio rytą važiuodavo apsipirkti savaitei, antradieniais ir penktadieniais antrą valandą dienos vežė sūnus į baseiną. Iki šiol ji stebėjosi, kaip draugės spėja suktis tarp namų ir karjeros. Tiksliau, mintyse kritikuodavo jas, kad per menkai rūpinasi savo vaikų mokslais, kad išlaidauja pirkdamos pusfabrikačius ir madingus drabužius. Ar ji tikrai nori tapti viena iš tų niekur nespėjančių moterų? Kaip jos vyrai gyvens be jos pietų, kas pasirūpins vyresnėlio namų darbais – juk jis toks išsiblaškęs? Kaip jos skalbiniai, jos rožynai? Ar po darbo ji nebus pernelyg išvargusi, kad ramiai bendrautų su savo šeima?

Mortai ėmė rodytis, kad kruopščiai sukurtas jos gyvenimas, jos tobulas pasaulis tuoj susidurs su harmagedonu.

Tačiau šiandien arba niekada. Tik nuo ko pradėti?

Komentaras

Kristina Rokaitė-Podvorotnikovienė, personalo konsultavimo įmonės "Noriu personalo sprendimų grupė" padalinio vadovė

Pradėti reikėtų pirmiausiai nuo saves pačios ir atvirai atsakyti į klausimą – ar esu pasirengusi ieškotis / sugrįžti į darbus, įvertinant visas aplinkybes, nuo to, ar bus kas, be manęs, pasirūpins namais, vaikais, iki ar nėra pasenusios profesinės žinios, gal vertėtų jas atnaujinti lankant seminarus, kursus. Jei į pirmą klausimą atsakėte taip, kitas žingsnis būtų susipažinti su šiandiene darbo rinka (kokios srities darbuotojai šiuo metu paklausiausi, kiek yra jus dominančių darbo pasiūlymų pagal ieškomą sritį / pareigybę, kokie reikalavimai jiems keliami). Tik taip galėsite adekvačiai įvertinti savo galimybes rinkoje ir tinkamai pasiruošti kandidatavimui: parengti tinkamą gyvenimo aprašymą, pasiruošti interviu (pasiskaityti apie dažniausiai užduodamus darbdavių klausimus, nepamiršti apsirengti tvarkinga, dalykine apranga). Tai suteiks daugiau pasitikėjimo savimi.

Svarbu atminti, kad, nepaisant, kiek laiko nebuvote darbo rinkoje, didelę įtaką darbdavių sprendimui daro kandidato motyvacija darbui, atsakingas požiūris į darbą, pozityvumas, pasitikėjimas savimi. Šios savybės nemažai atvejų gali atsverti patirties stoką ar darbo stažo spragą auginant vaikus. Dažnai auginančios vaikus mamos tuo laikotarpiu atranda sau mielų veiklų, sričių, naujas domėjimosi sferas. Kodėl nepasvarsčius galimybių paversti jų verslu ir susikurti pačiai sau darbo vietą? Nemažai daliai moterų tai būna sėkmingo verslo pradžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių