- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu ekonomikos augimas yra lėčiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės rodo, kad situacija dramatiška nebus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Prognozuojama, kad tik 7 pasaulio ekonomikos patirs nuosmukių. Tikrai nieko dramatiško ir, nepaisant to, kad pavojaus ženklų yra gana daug, bet bazinės prognozės Tarptautinio valiutos fondo rodo, kad nieko baisaus nėra“, – žurnalistams sakė N. Mačiulis.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, viena iš labiausiai nerimą keliančių ilgalaikių tendencijų yra tai, kad vis mažesnė pasaulio dalis yra liberalios demokratijos su nesuvaržytomis pilietinėmis laisvėmis, gerai funkcionuojančiomis demokratinėmis institucijomis.
Kalbėdamas apie „Brexito“ įtaką Lietuvos ekonomikai, N. Mačiulis sakė, kad smūgis nebūtų ryškus.
„Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Esame šiek tiek daugiau priklausomi nuo emigrantų perlaidų, bet pastaraisiais metais jos sumažėjusios ir neturi didesnės įtakos Lietuvos ekonomikai“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu Lietuvos ekonomika perkaitimo ženklų nerodo, išskyrus vieną rodiklį – atlyginimo ir produktyvumo augimo atotrūkį, kuris tęsiasi jau kelis metus iš eilės.
„Tai yra pavojaus signalas. Kol kas tai nėra didelė drama, eksporto tai neprislopino, ir netgi didėjantys atlyginimai nesumažino daugelio Lietuvos įmonių konkurencingumo“, – akcentavo ekonomistas.
Tuo metu būsto įperkamumo indeksas, pasak N. Mačiulio, visose Baltijos šalyse yra arti rekordinių aukštumų. Tai reiškia, kad vidutines pajamas gaunanti šeima gali gana lengvai įsigyti būstą, skirdama maždaug penktadalį savo mėnesio pajamų.
„Jokių prielaidų sparčiam palūkanų kilimui nėra, tad būsto įperkamumas išliks gana aukštas. Būsto kainos normalizavosi, nebuvo didesnių kilimų. Tai susiję su didesne pasiūla, perkantieji gali reikalauti didesnių nuolaidų, ir jei kaina didėjo, tai dėl to, kad buvo įsigyjami aukštesnės klasės būstai“, – kalbėjo ekonomistas.
Šįmet būsto kainos turėtų išlikti stabilios, ir net jei kainos kils, kilimas bus kuklus ir neviršys atlyginimų augimo, todėl visuose miestuose gyventojams būstą įsigyti bus lengviau, sakė N. Mačiulis.
Nepaisant to, kad pastaruoju metu buvo daug kalbų apie ekonomines krizes, nė viename sektoriuje nėra lūkesčių, jog įmonės galėtų susidurti su ekonominėmis problemomis.
„Jei yra daug kalbų apie krizes, tai sulėtina vartojimą, įmonės investuoja lėčiau, ir taip sustoja ekonomikos augimas. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur lūkesčiai per pusmetį nesumažėjo, nepaisant to, kad kalbų apie ekonomikos lėtėjimą buvo nemažai. Visuose sektoriuose nėra lūkesčių, kad įmonės galėtų susidurti su ekonominėmis problemomis“, – teigė N. Mačiulis.
Jis taip pat priminė, kad 2007 metais – tada, kai dar nebuvo kalbama apie ekonominę krizę – pasitikėjimo lūkesčiai krito „kaip nuo uolos“, tačiau dabar situacija yra visiškai kitokia.
„Seniai Lietuvos gyventojai jautėsi taip gerai, kaip jie jaučiausi dabar. Infliacija siekia 2,7 proc., atlyginimai vidutiniškai augo 10 proc. Prognozuojame, kad šiemet darbo užmokestis padidės 11,5 proc. Tai bus sparčiausias atlyginimų augimas visoje ES“, – nurodė ekonomistas.
Šių metų šalies BVP prognozę „Swedbank“ ekonomistai padidino iki 2,7 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...