Tikimybių įkalbėti gretimas šalis naudotis dideliu mūsiškiu suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu mažėja – estai ir suomiai statytis po savo terminalą. Vis dėlto rasti išeitį, anot Tarptautinės energetikų ekonomistų asociacijos nario Vidmanto Jankausko, įmanoma.

Perspektyva neaiški

Pastaruosius metus intensyviai diskutavusios Estija ir Suomija nutarė, kaip plėtos SGD projektus. Pirminiais duomenimis, Estija statysis didesnį terminalą, Latvija – mažesnį, o abiejų šalių bendru projektu taps dujotiekio "Balticconnector", kuris bus nutiestas Suomijos įlankos dugnu, statyba. Šalys sutarė, kad Estijos ir Suomijos dujų rinkos bei infrastruktūros bus sujungtos ne vėliau kaip nuo 2019 m.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad šiaurinis projektas Lietuvai nedarys jokios žalos, tarp Estijos ir Suomijos bei Lietuvos terminalų nebus jokios konkurencijos, nes pastarasis yra nacionalinio lygio, o kaimynų bus regioninis. Anot D.Grybauskaitės, konkurencija galėtų būti tik su dujų tiekėjais vamzdynais: turint ne vieną terminalą regione, galima daryti "didelę įtaką ir spaudimą, kad vamzdžiuose esančių dujų kaina būtų gerokai mažesnė".

Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat yra išreiškęs nuomonę, kad dar vienas Baltijos jūroje planuojamas statyti SGD terminalas nekonkuruos su lietuviškuoju. Vis dėlto ar kaimynų projektas neatims iš mūsų potencialių Latvijos vartotojų? Nors terminalas Klaipėdoje yra nacionalinis, Lietuvos politikų retorika byloja, kad vis dar neprarandama vilties, kad terminalas Klaipėdoje bus naudojamas kaip regioninis – bent jau kartu su Latvija.

Liepos pabaigoje tuometis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad terminalo pajėgumai tomis pačiomis sąlygomis bus prieinami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos įmonėms. Oficialioje SGD terminalo atidarymo ceremonijoje D.Grybauskaitė minėjo, kad terminalas užtikrins maždaug 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų poreikio. Ar Latvija pasinaudos Lietuvos atstovų kvietimu naudotis mūsų terminalu, dar neaišku. Juolab nežinia, ar taip bus po 2019-ųjų, kai pradės veikti terminalai Estijoje ir Suomijoje.

Vis dėlto Latvijos premjerė Laimduota Straujuma Klaipėdos SGD terminalo atidarymo dieną teigė, kad esami vamzdynų pajėgumai per terminalą tiekiamas gamtines dujas leistų sėkmingai importuoti Latvijai ir Estijai. Tai, premjerės teigimu, priklausys nuo siūlomos dujų kainos.

Reikia siūlytis

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojo profesoriaus V.Jankausko, šią savaitę Vilniuje vykusiame Baltijos energetikos forume ne kartą keltas klausimas, kodėl Baltijos šalys nesugeba susitarti.

"Labai liūdna. Štai ir Latvijos atstovas buvo prie manęs priėjęs, sako – gaila, kad mes tokie užsispyrę, bet ir lietuviai užsispyrę. EK buvo siūloma ir aiškiai paskaičiuota, kad geriausias variantas regioniniam terminalui yra Estijoje ir jis gautų ES paramą, o mes vis tiek nusprendėme savo pasistatyti, tad dabar patys kalti", – sakė V.Jankauskas, pastebėdamas, kad veikiausiai savo terminalu Lietuva naudosis viena. Pasak specialisto, kalbėta, kad galbūt terminalu naudosis lenkai, bet ir jie kitais metais turės savąjį.
V.Jankausko teigimu, Valstybinei kainų ir energetikos komisijai patvirtinus terminalo mokestį, forume dalyvavęs koncerno "Achema" atstovas sakė, kad tokį mokestį jie galbūt pajėgs mokėti metus, vėliau turėtų bankrutuoti.

"Dabar garsiai kalbama, kad gaunamos kainų nuolaidos, bet jos gaunamos tik gyventojams, kurie suvartoja tik 6 proc. dujų, ir tiems, kurie dujas pirko iš "Lietuvos dujų". Ir tai ta nuolaida bus menka, nes šilumininkai didžiąją dalį turės pirkti iš terminalo", – kalbėjo V.Jankauskas.

Jis sutiko, kad šiuo atveju regioninis energetinis saugumas būtų buvęs svarbesnis už nacionalinį. "Atrodė, kad kažkas dega, ir jeigu šiemet nebus terminalo, sudegsime. Iš tiesų niekas nedegė, latviai ir estai gavo tų pačių nuolaidų anksčiau negu mes, lenkai taip pat", – mano V.Jankauskas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad vilties dar yra: estai su suomiais statybų dar nepradėjo – dar kalima kalbėti, tartis, įrodinėti. "Galime įkalbinėti, ir, jeigu jau pasistatėme, gal galime kartu panaudoti. Galima ir reikėtų kalbėtis. Be to, laivas – tai ne kranto įrenginiai, norint jį galima pergabenti. Geranoriškai kalbantis dar būtų galima visiems gauti naudos", – pažymėjo V.Jankauskas.

Atsiranda ir naujų idėjų

Iš diskusijų, kur turėtų būti statomas regioninis terminalas, Lietuva pasitraukė, nusprendusi savarankiškai statyti terminalą Klaipėdoje. EK visuomet skeptiškai žiūrėjo į mūsų užmojus – pasirodo, būtent čia vystomi visi svarbiausi energetikos projektai. Ir tik dabar, kai projektas baigtas, Komisijos atstovai esą pripažįsta, kad jis yra vykęs.

Latvija, pati norėjusi regioninio terminalo prie savo krantų, diskusijas apie jo statybą buvo atnaujinusi dar šių metų vasarį. Spalio pabaigoje paskelbta, kad prie Latvijos savo lėšomis pastatyti SDG terminalą ir dujotiekiu jį sujungti su Inčukalnio požemine dujų saugykla siūlo Norvegijos bendrovė "BW Maritime". Tiesa, pripažįstama, jog projekto įgyvendinimą stabdo tai, kad Latvijos dujų sektoriaus pertvarka pagal ES Trečiąjį energetikos paketą gali būti pradėta po poros metų.

Kad ir kaip būtų, V.Jankausko teigimu, atlikta studija aiškiai rodo, kad, įvertinus visas išlaidas net tuo atveju, kai Suomijos įlanka užšąla ir tektų naudoti ledlaužius, terminalą statyti buvo geriau prie Suomijos ar Latvijos nei Lietuvos. "Lietuva regioniniam terminalui įvertinta kaip prasčiausia vieta – matyt, ne veltui", – priminė specialistas.