- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokytojo darbas – sunkus ir atsakingas. Deja, Lietuvoje mokytojai vos galą su galu suduria. Lyg to būtų maža, kasmet mūsų šalyje mažėja mokinių ir studentų, taigi ir pedagogų darbo krūviai bei atlygis už darbą. Sukilus gydytojams, Vyriausybė pažadėjo nuo 2018 m. sveikatos priežiūros specialistams skirti daugiau lėšų. O kaip bus su švietimo sistemos darbuotojais?
Estai – toli priekyje
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį bendrojo vidurinio ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų vidutinis mėnesinis atlyginimas siekė vos 707 eurus, atskaičiavus mokesčius. Tai yra mažiausias atlyginimas iš visų Baltijos šalių. Pavyzdžiui, Estijos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neseniai paskelbė, kad kitąmet tiek darželių, tiek ir mokyklų mokytojų vidutinės algos pakils iki 1 380 eurų (neatskaičiavus mokesčių). Vis dėlto, net ir atskaičiavus mokesčius, mokytojas arba mokytoja Estijoje gali džiaugtis tūkstančio eurų atlyginimu.
Negana to, Lietuvoje 700 eurų vidutiniu atlyginimu gali pasidžiaugti toli gražu ne kiekvienas mokytojas. Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokytojams tenkantis darbo krūvis, o jis labai svarbus, mat pedagogų atlyginimui didžiausią įtaką daro būtent išdirbtų valandų skaičius.
Šiuo metu valandinis (bruto) darbo užmokestis mokytojams, turintiems iki dešimties metų darbo stažą, siekia nuo 5,76 iki 5,85 euro, o labiau patyrusiems specialistams, dirbantiems mokytojo darbą penkiolika ir daugiau metų, – nuo 5,85 iki 5,98 euro. Mokytojai ekspertai, atsižvelgus į jų darbo patirtį, gauna nuo 7,61 iki 7,77 euro arba nuo 7,97 iki 8,1 euro už valandą.
Netenkina atlyginimas
Per 2016–2017 m. mokslo metus Lietuvoje buvo kiek mažiau nei 31 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų – tai yra beveik 5 tūkst. pedagogų mažiau nei prieš ketverius metus. Per šį laikotarpį Lietuva neteko ir maždaug 43 tūkst. mokinių.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pripažino, kad mokinių skaičiaus mažėjimas – didelė problema, dėl to nukenčia mokytojų atlyginimai.
Vis dėlto, jo teigimu, dar didesnė problema yra mažas valandinis darbo užmokestis, kuris neleidžia jaustis gerai net ir vidutinį atlyginimą gaunantiems mokytojams.
Žmonės nori gyventi oriai – jie ne tik nori pavalgyti, bet ir apsirengti, pakeliauti ar dalyvauti kultūriniuose renginiuose.
"Net ir tų mokytojų, kurių užimtumas yra pakankamai didelis, tokia alga netenkina. Nemanau, kad vos 700 eurų siekiantis atlyginimas gali tenkinti mokytojus ar apskritai bet kurios profesijos atstovus. Žmonės nori gyventi oriai – jie ne tik nori pavalgyti, bet ir apsirengti, pakeliauti ar dalyvauti kultūriniuose renginiuose. Kai kainos yra tokios didelės, tai su tokia alga išgyventi Lietuvoje yra išties sudėtinga. Atlyginimai tikrai yra per maži, todėl ir reikalaujame pedagogų atlyginimus kelti bent penktadaliu", – pabrėžė A.Navickas.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktais duomenimis, trečdalis Lietuvos mokytojų turi mažiau nei 18 pamokų per savaitę – vidutiniškai 3–4 pamokas per dieną.
"Sodros" duomenys rodo, kad trečdalis visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų per mėnesį uždirba tik iki 420 eurų (atskaičiavus mokesčius).
Valdžios pažadai
ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų vadovai vis dažniau susiduria su dilema – jiems reikia spręsti, kaip išdalyti mažėjantį darbo krūvį tokiam pačiam mokytojų skaičiui: ar išskaidyti po kelias pamokas visiems mokyklos mokytojams, ar verčiau leisti visu krūviu dirbti vienam žmogui.
Viceministras pridūrė, kad Vyriausybė ruošia projektą, kuris turėtų padėti lengviau ir teisingiau paskirstyti mokytojų atlyginimus, taip juos net padidinant.
"Šiuo metu yra baigiamas derinti naujas etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelis. Jeigu Seimas pritars, jis įsigalios nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir leis subalansuoti mokytojų darbo krūvius, sumokėti už visas darbo valandas ir taip padidinti atlyginimus. Nauja skaičiavimo tvarka suteiks daugiau aiškumo, nes iš anksto bus apibrėžtas mokytojo etatas: kiek dirbama ir kiek už tai atlyginama. Į etatą įeitų ne tik pamokų vedimas, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas, bet ir kita su ugdymu susijusi veikla, už kurią dabar ne visada atlyginama. Manome, kad algos turėtų padidėti ir pasiekti 1 tūkst. eurų iki 2020 m.", – žadėjo G.Kazakevičius.
Planuojamos reformos pirmajam etapui numatyta skirti 20 mln. eurų. Ši suma bus skiriama keturiems mėnesiams nuo 2018 m. rugsėjo, kai naujoji mokytojų darbo apmokėjimo sistema bus pradėta diegti. 2019 m. yra numatyta skirti papildomų lėšų. Kartu planuojama keisti ir mokymo lėšų apskaičiavimo bei paskirstymo metodiką, atsisakant mokinio krepšelio ir diegiant ugdymo finansavimą klasei.
Pagerėjimo nepajautė
LŠDPS pirmininkas A.Navickas skeptiškai įvertino valdžios pažadus – jo teigimu, Vyriausybės žadama atlyginimų riba jau ir taip yra pasiekta.
"Švietimo ministrė šį planą lengvai įgyvendins. Galima sakyti, jau įgyvendino. Valdžia kalba apie atlyginimą popieriuje. Priskaičiavus mokesčius prie dabartinio atlyginimo, kurį gauname į rankas, tai ir yra beveik tūkstantis eurų, ką turime ir dabar", – kalbėjo jis.
"Labai paprasta padidinti mokytojų atlyginimus, tereikia įvesti akcizą alkoholiui, – tęsė A.Navickas. – Tačiau akcizai jau yra įvesti, o mūsų atlyginimai liko tokie patys."
Žadėti yra viena, o vykdyti pažadus – visai kita.
"Žadėti yra viena, o vykdyti pažadus – visai kita. Kalbama, esą daug švietimui skirtų lėšų yra nukreipiama patalpoms išlaikyti, šildyti, ūkiniams reikalams. Bet nepamirškime, kad per pastaruosius penkiolika metų visoje šalyje užsidarė virš tūkstančio mokyklų, tad tikrai buvo sutaupyti šimtai milijonų eurų. Deja, šie pinigai nepasiekė mokyklų ir mokytojų. Gal ministerijos įstaigų biudžetai ir didėja, bet pedagogų tai tikrai kol kas nepalietė."
Vis dėlto ŠMM atstovas G.Kazakevičius patvirtino, kad švietimo sistemoje nemažai lėšų iš tiesų panaudojamos neefektyviai. Jo nuomone, dėl to kaltas nesutvarkytas mokyklų tinklas savivaldybėse.
"Lietuva pagal švietimui skiriamą BVP dalį yra ES vidutiniokė. Darželiams, mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms finansuoti Vyriausybė ir savivaldybės pernai skyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tačiau beveik pusė šių lėšų teko infrastruktūrai išlaikyti ir administruoti. Kitaip tariant, reikšmingų finansinių resursų matome ir pačios sistemos viduje – tiesiog savivaldybėms reikėtų taip sutvarkyti mokyklų tinklą, kad lėšos atitektų toje savivaldybėje gyvenančių vaikų ugdymui, jo kokybei gerinti, o ne infrastruktūrai ar administravimui", – pabrėžė viceministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...