- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai leidus Rusijai atšaukti maisto produktų embargą iš kai kurių šalių, Lietuva liktų diskriminuojama, įsitikinusi žemės ūkio ministrė. Virginija Baltraitienė tikisi pirmadienį išgirsti už sveikatą ir maistą atsakingo eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio pasiaiškinimą, kodėl EK sutiko, jog Maskva pati rinktųsi, ką atleisti nuo sankcijų.
„Turbūt mes labai gerai suvokiame, kad mums būtų sudėtingiau, mes, esančios pasienyje su Rusija šalys, labiausiai esame spaudžiamos ir jeigu pradėtų tartis vienos ar kitos valstybės, mes būtume diskriminuojamos. Jeigu kalbant apie kiaulieną, kiaulių marą, tai vienas klausimas, bet kai kalbame apie pieno produktus, apie aukštos kokybės produktus, turėtų komisaro kabinetas paaiškinti, ką turėjo omenyje, rašydamas laišką“, - LRT radijui pirmadienį telefonu iš Briuselio teigė V.Baltraitienė.
Ji įsitikinusi, kad sprendimai dėl embargo atšaukimo turi galioti visoms bendrijos narėms, todėl Lietuva, Estija ir Lenkija kreipėsi į pirmininkaujančią Latviją kuo skubiau aptarti situaciją.
„Turėtų būti bendru sprendimu arba atšaukiama, arba kreipiamasi, o ne pavieniai, techniniame lygyje pradedant derybas vienos ar kitos šalies. Manau, kad tai mums labai aktualu šioms valstybėms“, - sakė ministrė.
V.Baltraitienės teigimu, su Rusija negali vykti techninio lygio dvišalės diskusijos, nes tuo Rusija paprasčiausiai pasinaudos.
„Sunku pasakyti, nes tai yra lygmenyje Veterinarijos tarnybos, ne politikų, bet aš manau, kad Rusija tuo pasinaudos, kad suskaldyti Europos Sąjungos narių vienybę. (...) Mes išklausysime informaciją ir išsakysime mūsų poziciją - negalima vykdyti dvišalių jokių susitarimų, turėtų būti vienas sprendimas, Europos Sąjunga kiekvienai valstybei turėtų atstovauti santykiuose su Rusija, o ne kiekviena valstybė atskirai“, - tikino V.Baltraitienė.
Sausio viduryje Berlyne susitikę ES Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovas Ladislavas Miko‘as (Ladislavas Mikas) ir Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovas Sergejus Dankvertas tarėsi dėl embargo atšaukimo.
Kaip rašoma L.Miko laiške S.Dankvertui, pagal Rusijos draudimo atšaukimo mechanizmą ES išduotų veterinarijos sertifikatus, o Rusija, atlikusi patikras, spręstų, kurios valstybės narės juos atitinka.
Rusijai pernai rugpjūtį paskelbus draudimą žemės ūkio ir maisto produktų importui iš Vakarų, ES ūkininkai ir eksportuotojai prarado šimtus milijonų eurų.
Tačiau dalis ES valstybių narių įspėja, jog Maskva šia nauja tvarka naudosis, kad atsilygintų ES šalims, kurios Maskvos atžvilgiu nusiteikusios draugiškai, ir nubaustų savo priešininkus.
Tačiau EK atstovas spaudai Enrico'as Brivio'as (Enrikas Brivijas) BNS teigė, kad su Rusija kalbama ne apie politinį embargą, o apie sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimus.
„Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ Komisijos atstovai dalyvavo techninio pobūdžio derybose su Rusijos kolegomis dėl kiaulienos ir bulvių sanitarijos ir fitosanitarijos klausimų. Derybos vyko tik dėl šių klausimų. Jose nebuvo jokių oficialių susitarimų“, - BNS teigė E.Brivio.
Jis sakė, kad šiuo metu EK laukia Rusijos atsakymo, tačiau tikėtina, kad fitosanitarijos apribojimai kiaulienai ir bulvėms artimiausiu metu turėtų būti panaikinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...