- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos krovinių vežėjai ateityje privalės laikytis naujos Europos Sąjungos (ES) komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos.
ES Ministrų Tarybos posėdyje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, jog Lietuvai pirmadienį nepavyko išsikovoti, jog šalies transporto sektoriui nebūtų taikoma keičiama komandiruojamų darbuotojų direktyva.
"Mes visą laiką siekėme, kad transporto sektorius būtų neįtrauktas į komandiruojamų darbuotojų sąrašą. Kadangi jis buvo įtrauktas, tai tas mums netiko, turint galvoje, kad mūsų transporto sektorius tikrai sudaro didžiulę BVP dalį ir, mūsų nuomone, yra reikalingas atskiras, specialus reglamentavimas, o ne komandiruojamų darbuotojų direktyva", - tvirtino L. Kukuraitis.
Anto jo, direktyva gali būti pradėta taikyti po 3-4 metų po jos įsigaliojimo - per šį laiką turi būti baigtos derybos dėl Mobilumo paketo, skirto viso ES kelių transporto sektoriaus reformai.
Tačiau Lietuvai pavyko iškovoti, jog tranzitiniai pervežimai nebūtų reguliuojami šios direktyvos.
"Mes kovojome, kad bent jau tranzitas per šalį nebūtų įtrauktas ir, atrodo, čia mums pavyko. Tuo tarpu visos kitos transporto rūšys bus traktuojamos kaip komandiruojami darbuotojai. Transporto dalis yra surišta su Mobilumo paketu, dėl kurio diskutuosime atskirai", - kalbėjo L. Kukuraitis.
ES Ministrų Taryba pirmadienį pasiekė susitarimą dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos reformos. Nuspręsta, jog užsienio šalyse laikinai dirbantiems darbuotojams turi būti mokamas priimančios šalies vidutinis atlyginimas, o komandiruotės laikas būtų apribotas iki 12 mėnesių su galimybe jį pratęsti dar šešiems mėnesiams.
Dabar EStaisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojamsturi būti mokama minimali priimančios šalies alga, o komandiruotės laikas - neribojamas.
L. Kukuraičio teigimu, pirmadienį iš esmės nebuvo diskutuota dėl komandiruojamų darbuotojų atlyginimų ir nuspręsta, jog visiems užsienio šalyse dirbantiems žmonės turės būti mokamas bent vidutinis priimančios šalies atlyginimas.
"Atlyginimų klausimu praktiškai niekas nesileido į diskusijas. Mes bandėme kelti tą klausimą, bet atrodo, kad buvo kvalifikuota dauguma ir buvo palikta, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būti taikomas vidutinis darbo užmokestis toje šalyje, kurioje yra komandiruojami. Dabar galioja minimalus, o šiuo atveju būtų vidutinis", - teigė ministras.
"Mūsų darbuotojams tai yra gerai. Klausimas dėl konkurencingumo, ar mūsų įmonės sugebės konkurencingai dalyvauti", - pridūrė L. Kurkuraitis.
ES Ministrų Tarybai pirmadienį pateikus savo poziciją dėl reformos, dėl galutinio susitarimo teksto turi susitarti Europos Parlamentas ir šalių narių ministrai.
Direktyva kelia pasipiktinimą Vakarų šalyse, ypač Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, kur vadinama "socialiniu dempingu", sukuriančiu nesąžiningos konkurencijos sąlygas darbo rinkoje.
Direktyvos reformai priešinasi Vidurio ir Rytų Europos šalys, iš kurių iš atvyksta dauguma pigesnių darbuotojų. Daugiausia iš šios direktyvos naudos gauna Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...