Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Finansų ministerijos duomenimis, kaip ministerijoms sekasi įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas, ir pasipiktino, kad ministerijos nežino, kur dėti pinigus.

„Kol kariaujame su alkoholiu, „draskomės“ dėl vaikų mokslo metų ilginimo ar tautinių kostiumų, ES lėšos guli ministerijų „stalčiuose“. Ir ne šiaip lėšos, o rimti pinigai. Realūs milijardai.

Įdomiausia, kad tos ministerijos, kurių veikla „arčiausiai žmonių“, – Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų (ten daugybės regionų/rajonų projektai), Sveikatos apsaugos, dar net nežino, nei kaip, nei kur padėti net 70 procentų jiems skirtų lėšų. O savivaldybės negali net teikti projektų, nes ministerijos nėra apsisprendusios, kur norėtų tuos pinigus išleisti...“, – piktinosi G. Paluckas.

Kol kariaujame su alkoholiu, „draskomės“ dėl vaikų mokslo metų ilginimo ar tautinių kostiumų, ES lėšos guli ministerijų „stalčiuose“. Ir ne šiaip lėšos, o rimti pinigai. Realūs milijardai.

Finansų ministerijos (FM) antrojo šių metų ketvirčio duomenimis, vis dar planavimo etape iš viso buvo 51 proc. lėšų: 88 proc. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), 71 proc. Energetikos ministerijos (EM), po 70 proc. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) lėšų.

Rizikuojame dalies lėšų netekti

Ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad 2014–2020 metų finansavimo etapo ES lėšų įsisavinimo procesas iš tiesų juda pernelyg lėtai – lėčiau nei ankstesnis.

„Esame 2014–2020 metų finansavimo etapo viduryje. Akivaizdu, kad postūmis turėtų būti daug didesnis, o paskirstyta tik dešimtadalis lėšų. Kur yra problemos, kodėl šiuo finansiniu periodu daug lėčiau skirstomos lėšos, reikėtų klausti ministerijų, bet turbūt yra dvi problemos.

Pirmoji – kai buvo skirstomos lėšos, kai kurioms sritims, kur yra didelė paklausa, tų lėšų skirta mažiau, o nemažai lėšų nukreipta ten, kur jų niekas neprašo, todėl jos stovi nepaskirstytos.

Antra problema turbūt ta, kad planavimo periodas, kai rengiamos konkursų sąlygos, irgi nepagrįstai ilgai užtruko. Galbūt iš dalies tai susiję su tuo, kad vyko rinkimai, keitėsi kai kurių ministerijų vadovybė, tačiau norėtųsi, kad procesas būtų greitesnis: rizika, kad dalį lėšų prarasime, nes nespėsime jų įsisavinti, labai reali“, – kalba ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, visos kaltės dėl tokios situacijos neįmanoma suversti nei šiai, nei praėjusiai vyriausybei – abi darė ir daro klaidų.

„Praėjusi vyriausybė padarė pirmuosius žingsnius, apsispręsdama dėl prioritetinių sričių, nuspręsdama, kur bus didžiausias ir kur mažiausias finansavimas. Pavyzdžiui, labai didelė dalis, apie 700 mln., buvo nukreipta į švietimo sistemos tobulinimą ir kompetencijų kėlimą. Dalis tų lėšų bus panaudota universitetų tinklui optimizuoti, todėl natūralu, kad tos lėšos yra įsisavinamos lėčiau. Tačiau tai yra indikacija, kad lėšos nukreiptos ne pačia geriausia kryptimi.

Tai plataus masto problema ir tikrai nė vienai vyriausybei negalima visos kaltės suversti – čia yra daugelio institucijų problema. Aišku, visuomet reikia rasti aukso vidurį, nes labai didelė skuba ir gerai neparengtos konkursų sąlygos gali lemti, kad pinigais pasinaudos ne tie, kurie juos efektyviausiai gali „įdarbinti“. Tačiau šiuo atveju esame perlenkę lazdą ir finansavimas vėluoja“, – tikina pašnekovas.

VRM: procesą vilkina lėšų paskirstymo specifika

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys sako, kad VRM administruojamos priemonės ypatingos tuo, kad skirstomos regioninio planavimo būdu.

„Tai turi ir privalumų, ir trūkumų. Ministerija skiria asignavimus, tuomet regionų plėtros tarybos nusprendžia, kur geriausia tuos pinigus panaudoti kiekvienoje apskrityje. Tai yra gerai ta prasme, kad regionas pats geriausiai žino, kokias problemas jis turi spręsti, kaip spręsti. Tačiau, žinoma, tai yra papildomas etapas planuojant ES lėšas ir tai šiek tiek užvilkina procesą.

Didelė problemos dalis yra vadinamasis „studento efektas“, kai visi viską daro paskutiniu momentu. Ir pati ES, Europos Komisija (EK) čia nepadeda. Visi ES pinigai leidžiami laikantis vadinamosios n+2 arba n+3 taisyklės – tai reiškia, kad tie pinigai, kurie yra skirti 2014-iesiems, gali būti išleisti iki 2017-ųjų. Tai žinodamos valstybės narės (mes čia tikrai nesame jokia išimtis), tuos pinigus leidžia vėliau, laikotarpiui einant į pabaigą“, – kalba G. Surplys.

Pasak pašnekovo, Lietuvos ir konkrečiai VRM situacija atrodo šiek tiek bauginanti, tačiau iš tiesų didžioji dalis pinigų yra preliminariai suplanuota, didelei daliai lėšų jau vykdomi viešieji pirkimai, rengiami projektai, daromos investicinės studijos.