- Pranciškus Vaišvila, Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkosaugininkų taikos sutartis su pakuočių gamintojais ir importuotojais, sprendžiant dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail" kilusias problemas, gali būti pasiekta, pareiškė Aplinkos ministerija. Tai reiškia, kad verslininkams nebereikės mokėti milijonus siekiančių mokesčių.
Verslas taikos sutartimi įsipareigoja per 5 metus sutvarkyti 15 tūkst. tonų atliekų, viršijant šiuo metu nustatytas užduotis. Įsipareigojimų užtikrinimui verslas taip pat sukurs 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) savo ruožtu įsipareigoja atšaukti savo sprendimą, kuriuo buvo panaikintos įmones vienijančioms organizacijoms „Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) bendrovės "Metrail" išrašytos atliekų sutvarkymą įrodančios pažymos.
„Pasirašius taikos sutartį, Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų patvirtinimo panaikinimo būtų negaliojantis. Tokiu atveju mokestinės prievolės gamintojams ir importuotojams nebelieka", – BNS aiškino aplinkos viceministras Dalius Krinickas.
Šiuo metu teismuose vyksta ne viena byla tarp aplinkosaugininkų ir atskirų įmonių bei jas vienijančių organizacijų. Pasak D. Krinicko, suderinus galutinį taikos sutarties tekstą, būtų pasirašoma trišalė – verslo, organizacijų ir aplinkosaugininkų – taikos sutartis, kuri vėliau būtų teikiama teismams.
Dėl „Metrail" išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013-2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Aplinkos viceministro teigimu, iki taikos sutarties pasirašymo mokesčius ar delspinigius sumokėjusios įmonės po taikos sutarties patvirtinimo galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir atgauti sumokėtas lėšas.
D. Krinicko teigimu, taikos sutartis kelia ir tam tikrų rizikų.
„Rizika, aišku, yra teisinis reglamentavimas, kurį mes dabar keičiame. Rizika yra ta, kad įstatymas atgal negalioja. Šiuo metu mes mažiname mokestį, į kurį orientuojasi gamintojai ir importuotojai. Rizika yra, kad jis nebus pritaikytas šiai taikos sutarčiai", – teigė viceministras.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail" 2015-2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail", gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail" atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...