- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva prastai įsisavina 2014-2020 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos (ES) paramą, todėl gali sulėtėti šalies ekonomikos ir atlyginimų augimas, šalis gali prarasti dalį europinės paramos, perspėja Finansų ministerija.
Vyriausybei trečiadienį pristačiusi 2014-2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo ir lėšų perskirstymo ataskaitą, ministerija teigia, kad nuo 2014 metų išmokėta tik 13 proc. Lietuvai skirtos ES paramos lėšų. Vien pirmąjį šių metų ketvirtį jų panaudota vos 48 mln. eurų - 4,8 proc. šių metų plano.
„Nepakankamas lėšų panaudojimo tempas neigiamai veikia šalies ekonomikos augimą ir sukelia riziką prarasti veiklos rezerve esančias lėšas - 399 mln. eurų, arba 6 proc. 2014-2020 metais Lietuvai skirtų ES lėšų. Šiuo metu veiklos lėšų rezervas, kurio praradimo rizika yra didelė, sudaro 146,9 mln. eurų“, - rašo Finansų ministerija.
Daugiausiai lėšų yra išmokėjusios Aplinkos (26 proc. visų lėšų, numatytų 2014-2020 metams), Socialinės apsaugos ir darbo (23 proc.), Finansų (22 proc.) ir Susisiekimo (21 proc.) ministerijos, mažiausiai - Kultūros bei Sveikatos apsaugos ministerijos (po 1 proc.).
Finansų ministerijos teigimu, nepakankamos ES investicijos mažina bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempą, didina perteklinio deficito riziką, lėtina atlyginimų augimą, o surenkant mažiau mokesčių, gali tekti skirti mažiau lėšų viešosioms paslaugoms bei iniciatyvoms.
Finansų ministerijos teigimu, šiemet planuojama sudaryti ES finansuojamų sutarčių už 2,14 mlrd. eurų, arba penktadaliu mažiau nei planuota metų pradžioje. Labiausiai šios sumos sumažintos pagal Susisiekimo, Kultūros bei Energetikos ministerijų administruojamas priemones. Optimalus ES fondų lėšų panaudojimas per metus yra 1 mlrd. eurų.
Europos Komisija vertins, kiek lėšų bus panaudota iki 2018 metų pabaigos - po to lėšų galės gauti tik tos sritys, kurios bus pasiekę tarpines rodiklių reikšmes.
Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą. Vyriausybė per šį laiką kofinansuos 1,56 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...