Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) pakvietė įvairias įstaigas pateikti paraiškas ir išsidalyti 7 mln. eurų. Antplūdis buvo toks, kad paraiškų priėmimą teko stabdyti po dviejų valandų. Tai sukėlė įtarimų, nes per tiek laiko parengti dokumentus neįmanoma.

Kas pirmesnis, tas gudresnis

Aplinkos ministerijai pavaldus LAAIF praėjusios savaitės pirmadienį paskelbė, kad kitą dieną nuo 8.30 val. pradės priimti paraiškas iš įstaigų, kurios siekia gauti finansavimą atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti. Paraiškų priėmimas tęsėsi mažiau nei dvi valandas, nes projektams skirtos lėšos baigėsi.

"Akivaizdu, kad visi, kas spėjo pateikti dokumentus, apie paraiškų priėmimo datą žinojo iš anksto. Protingas specialistas paraišką gali užpildyti per pusę dienos, bet dar reikia ir skaičiavimus atlikti. Per dieną to padaryti neįmanoma", – neabejojo Kazlų Rūdos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Rasa Avietynienė.
"Tikrai paraišką galima paruošti per vieną dieną, bet reikia pateikti ir dokumentus, pažymas. Tai gali užtrukti iki savaitės", – R.Avietynienės žodžius patvirtino bendrovės "Eurointegracijos projektai" projektų vadybos direktorius Eimantas Kamienas.

Kazlų Rūdos savivaldybė buvo viena iš daugybės institucijų, kurios paraiškų nespėjo pateikti. Iš visos Lietuvos priimta trylika paraiškų – gali būti, kad už 7 mln. eurų pavyks finansuoti tik tiek pirmųjų pateiktų projektų. Vėliau pateikti projektai pateko į rezervinį sąrašą, kurio prireiks, jei paaiškės, kad kažkurie iš trylikos pirmųjų projektų parengti netinkamai arba jiems reikia mažesnio finansavimo, nei nurodyta.

Žinojo ne visi

LAAIF direktorius Virginijus Šmigelskas telefonu su žurnalistais kalbėti nepanoro. Jo pavaduotojas Arvydas Dragūnas raštu atsakė, kad apie būsimą paraiškų priėmimą ir sąlygas buvo žinoma viešai nuo balandžio pradžios, kai aplinkos ministras pasirašė įsakymą. Be to, toks pat kvietimas buvo skelbiamas ir pernai, tad neva visi besidomintys galėjo pasiruošti iš anksto.

"Teoriškai gal ir galima preliminarią informaciją turėti, tačiau žinau, kad net ir paskambinus į LAAIF gauni labai abstrakčius duomenis, išgirsti atsakymą, kad kvietimas bus šiemet, bet nieko konkrečiau. Kai kurios reikalingos pažymos metus negalioja, tad senosios nebetinka", – teigė E.Kamienas.

R.Avietynienė taip pat tikino niekada negirdėjusi apie paraiškų priėmimo pradžios datą ir teigė dar nesusidūrusi su tokio tipo konkursais.

"Net į galvą nešovė, kad taip gali būti. Informavau merą, su specialistais puolėme tartis, kokius projektus siūlyti, skambinome konsultantams, o kitą rytą įsijungiu kompiuterį ir matau, kad viskas jau sustabdyta. Su panašiais projektais dirbu nuo 2000 m. Mūsų savivaldybė projektų rengimo srityje yra pirmūnė, visko esame matę, bet tokių variantų dar nėra buvę", – stebėjosi R.Avietynienė.

Pasigenda skaidrumo

Joniškio žemės ūkio mokyklai vadovaujantis Kaimo plėtros profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas Liudas Jonaitis teigė, kad apie LAAIF kvietimą teikti paraiškas sužinojo paskelbimo dieną, tad net ir užpildytos paraiškos iš Joniškio nebūtų spėjęs nuvežti į Vilnių.

"Sužinojome apie kvietimą, o po poros valandų pranešė, kad paraiškos nebepriimamos", – prisiminė L.Jonaitis.

Jis pasakojo ne kartą dalyvavęs konkursuose, kai reikia galynėtis su laiku. "Investuoji darbuotojų laiką, pinigus projektams rengti, o paima ir uždaro langelį prieš nosį. Ir tų pačių dokumentų po metų jau nebepateiksi. Naujam konkursui reikia ruoštis iš naujo. Man gaila įdėtos energijos, įdėtų pinigų, – kalbėjo L.Jonaitis. – Ne taip turėtų viskas vykti, nes dabar gali visko prisigalvoti apie korupciją, neskaidrius susitarimus."

"Ar finansuojami geriausi projektai, jei išskiriami tie, kurie pateikiami anksčiausiai?" – retoriškai klausė E.Kamienas. Jis pridūrė, kad ne visi LAAIF kvietimai teikti paraiškas būna kaip šis. Kai kada apie paraiškų pateikimo datas žinoma labai anksti, tad laiko pasiruošti užtenka.

Komentaras

Arvydas Dragūnas
LAAIF direktoriaus pavaduotojas

Projektų, kuriems pakanka skirtų lėšų, sąraše yra trylika paraiškų. Be šio sąrašo, taip pat yra sudaromas ir rezervinis, į kurį paraiškos priimamos dar 30 dienų po sustabdymo. Paraiškos, kurios yra rezerviniame sąraše, taip pat gali būti vertinamos ir skiriama subsidija, jeigu sutaupoma lėšų iš projektų, esančių pagrindiniame sąraše, arba šiai priemonei einamaisiais metais skiriama papildomai lėšų. Reikia pastebėti, kad šiais metais pateikti labai didelės vertės projektai (iki 1,4 mln. eurų subsidijos), kokių pagal ankstesnių metų statistiką nebuvo tikimasi gauti. Todėl gana nedidelis skaičius paraiškų pretenduoja į visą 7 mln. eurų subsidijos sumą. Tačiau prašoma subsidija dar nereiškia, kad tokia suma ir bus skirta. Paraiškos bus vertinamos ir subsidijos dydį nulems projekto aplinkosauginis efektas, tinkamų išlaidų dydis, kainų pagrįstumo įvertinimas.

Manome, kad visi norintys gauti paramą turėjo vienodas galimybes pasirengti. Pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo nuostatas yra galimi du projekto paraiškų pateikimo ir atrankos būdai: konkursinis ir tęstinis. Aplinkos ministerijos sprendimu, per keletą metų buvo taikomi abu būdai. Kiekvienas iš jų turi pranašumų ir trūkumų. Konkursinio atrankos būdo atveju, pareiškėjai nežino, kiek paraiškų bus pateikta ir kuriems pakaks lėšų, todėl visi turi rengti paraiškas, kitus reikalingus dokumentus, vykdyti viešuosius pirkimus, pasirašyti rangos darbų sutartis, o finansavimas po vertinimo gali būti skiriamas tik mažai daliai projektų. Tokiu atveju suteikiami nepagrįsti lūkesčiai, pareiškėjai išleidžia lėšas paraiškoms parengti, parenka rangovą, o po to sužino, kad jiems finansavimas neskiriamas. Tai taip pat sukelia nemažą nepasitenkinimą. Tęstinio paraiškų priėmimo ir atrankos būdo atveju visi iš karto sužino, kuriems pakanka lėšų, kada pasibaigia lėšos, ir gali savo rizika nuspręsti, ar jam dar verta rengti paraišką ir teikti rezerviniam sąrašui, ar laukti kitų metų kvietimo arba ieškoti kitų finansavimo šaltinių projektui įgyvendinti.