- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai 2021-2027 m. laikotarpiu planuoja skirti apie 5 proc. mažiau lėšų nei dabartiniu laikotarpiu. Nors toks finansavimas verčia žemdirbius rengti protestus prie Europos Parlamento (EP) būstinės ir kelia kai kurių EP narių susirūpinimą, europarlamentaras Petras Auštrevičius mano, jog prieš prašant daugiau pinigų, reikėtų išleisti dar nepanaudotus.
Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, didžiausia problema tai, kad ES nevykdo beveik prieš 20 metų išsakytų pažadų.
„Kas dėl Europos Komisijos siūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos, tai bendrai visoms šalims tiesioginės išmokos mažėja apie 5 proc. Septynioms šalims, taip pat ir Lietuvai, jos didėja apie 5 proc. Vis dėlto laikotarpio (2021-2027 m. - ELTA) pabaigoje tai pasieks vos 80 proc. vidurkio, nors Lietuvai 2002 m. buvo žadėta, kad vidurkis bus pasiektas dar 2013 m.
Nors parama didėja kasmet, tačiau šiuo metu ji siekia apie 65 proc. ES valstybių narių vidurkio, o beveik 80 proc. pasieks tik 2027 m.“, - teigė B. Ropė.
Kaip teigė europarlamentaras, gaudami ženkliai mažesnes išmokas mūsų žemdirbiai negalės būti konkurencingi vieningoje rinkoje. Taip pat nerimą kelią ir tai, kad kaimo plėtros programoje numatoma finansavimą ūkininkams mažinti ketvirtadaliu iki 5,5 mlrd. eurų.
„Dar didesnė baimė yra dėl kaimo plėtros, kurios finansavimas mažinimas apie 25 proc. Iš kaimo plėtros finansuojamas ūkininkavimas nederlingose žemėse. (...) Taip pat iš kaimo plėtros skiriama ekologinio ūkininkavimo parama. (...) Tai dalykai, kurie turės susitraukti. Vis dėlto mes jau esame ES vidutiniokai - perlipome 75 proc. barjerą pagal gamybą, pagal perkamąją galią. Išėjus britams sieksime 78 proc. Šioje vietoje Lietuva galėjo būti geresnėje situacijoje, bet per vėlai buvo imtasi suskirstyti Lietuvą į regionus“, - Briuselyje kalbėjo B. Ropė.
Tačiau, pasak P. Auštrevičiaus, Lietuva dėl menkesnio finansavimo skųstis neturėtų, nes nesugebama išnaudoti jau paskirtų lėšų.
„2014-2020 m. laikotarpiu esame vos 8 vietoje pagal regionų pinigų panaudojimą - esame panaudoję vos 29 proc., nors Lietuva visada būna pirmame trejetuke. Yra nepilnas milijonas nepanaudotų eurų net už 2007-2014 m. laikotarpį. Silpnėja tempai, kitaip ir negali būti. (...) Aš manau, kad ateityje mes dar lėtėsime pagal šių fondų panaudojimą.
Rėkti, žvelgiant į 2021-2027 m. perspektyvą finansiškai net nelabai turime ir pagrindo, todėl geriau panaudokime esamus pinigus, o tada sakykime, kad jų maža. Būti nepatenkintu yra lengva. Pagrįsti, kodėl tau netinka pateiktas biudžetas - daug sudėtingiau“, - Briuselyje žurnalistams sakė P. Auštrevičius.
ELTA primena, kad lapkritį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.
ŽŪR duomenimis, naujuoju, 2021-2027 metų laikotarpiu, Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.
Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.
„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.
„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. - 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...